Receptiniai vaistai 
Nereceptiniai vaistai 
Vitaminai | Maisto papildai 
Kitos prekės 
Jūsų krepšelyje nėra prekių
Prekių katalogas
0
Jūsų krepšelyje nėra prekių
EGOMEDUM Prenatal kaps. N120
Prekės kodas: 8870000646453
Prenatal maisto papildas nėščiosioms
Maisto papildas
Foliatai padeda augti placentai nėštumo metu. Jie taip pat dalyvauja aminorūgščių apykaitoje, baltymų sintezėje ir ląstelių augime, todėl jie ypač svarbūs embriono ir vaisiaus stadijose, kai vyksta greitas ląstelių dalijimasis ir audinių augimas [1].
Geležis ir vit. B12 padeda palaikyti normalų raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą.
B grupės vitaminai, įskaitant vitaminus B1 ir B12, yra vandenyje tirpūs vitaminai, reikalingi energijos gamybai bei medžiagų apykaitai. Šie vitaminai veikia kaip kofermentai keliuose tarpiniuose metabolizmo keliuose. Vitaminas B12 padeda palaikyti normalią energijos apykaitą, nervų sistemos veiklą, normalią homocisteino apykaitą – tai itin svarbus procesas, būtinas DNR, RNR, baltymų, neurotransmiterių ir fosfolipidų metilinimui [2].
Cinkas padeda palaikyti normalų vaisingumą ir reprodukciją. Jis reikalingas, kad kiaušialąstė tinkamai vystytųsi ir būtų pasirengusi apvaisinimui. Jei maiste nėra pakankamai cinko, kiaušialąstė gali blogai subręsti ir pablogėti jos kokybė [3].
Vitaminas C svarbus antioksidacinei apsaugai, jis slopina laisvųjų radikalų susidarymą – padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Vitaminas C taip pat dalyvauja kolageno, pagrindinio jungiamojo audinio komponento, sintezėje ir atlieka svarbų vaidmenį mobilizuojant geležį iš atsargų ir gerinant su maistu gaunamos geležies pasisavinimą, todėl gali padėti išvengti anemijos.
Jodas yra būtina maistinė medžiaga, reguliuojanti augimą, vystymąsi ir medžiagų apykaitą per skydliaukės hormonų, įskaitant tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3), biosintezę. Nėštumo metu dėl medžiagų apykaitos poreikių ir hormoninių pokyčių labai padidėja jodo poreikis. Tačiau jodo poreikis skiriasi dėl to kiekvienai nėščiajai derėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, kokia jodo dozė būtų tinkama.
Nėštumo metu geležies poreikis taip pat padidėja. Šis padidėjęs poreikis reikalingas norint padidinti motinos eritrocitų masę, patenkinti vaisiaus geležies poreikius ir kompensuoti geležies praradimą (pvz., kraujo netekimą gimdymo metu). Todėl motinos geležies poreikis viršija vidutinį įsisavinamos geležies kiekį, o nėštumo metu padidėja geležies stokos anemijos rizika [5].
Cholinas, kaip ir vitaminas D ir dokozaheksaeno rūgštis (DHR), gali būti sintetinamas organizme, tačiau jo kiekis nėra pakankamas medžiagų apykaitos poreikiams patenkinti [6]. Vis dažniau pripažįstama, kad svarbu užtikrinti pakankamą cholino kiekį nėštumo metu. Cholinas yra labai svarbus daugeliui fiziologinių procesų prenataliniu laikotarpiu, nes atlieka svarbų vaidmenį membranų biosintezėje ir audinių augime, smegenų vystymesi, taip pat metilo grupės perdavime ir genų raiškoje. Tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis parodė, kad motinos mitybos papildymas papildomu cholinu pagerina keletą nėštumo rezultatų ir apsaugo nuo tam tikrų nervų ir medžiagų apykaitos pažeidimų [7]. Remiantis Jungtinių Valstijų nacionalinės medicinos akademijos [6] duomenimis, nėščioms ir žindančioms moterims referencinės vertės yra atitinkamai 450 mg/d ir 550 mg/d, o Europos maisto saugos tarnybos duomenimis – 480 ir 520 mg/d cholino [8]. Žuvyje, mėsoje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, be kai kuriuose augalinės kilmės maisto produktuose, tokiuose kaip sojos pupelės, gausu cholino ir cholino darinių. Gyvūninės dietos santykinis indėlis į kasdienį cholino kiekį paprastai yra didesnis nei augalinės dietos. Jautiena, kiaušiniai, vištiena, žuvis ir kiauliena yra koncentruoti cholino šaltiniai, kurių 100 g yra daugiau kaip 60 mg cholino. Iš augalinių maisto produktų gana geri šaltiniai yra riešutai, ankštiniai augalai ir kryžmažiedės daržovės (pvz., brokoliai), kurių 100 g yra ne mažiau kaip 25 mg cholino [9]. Dėl šios priežasties, svarbu užtikrinti adekvačią nėščiosios mitybą.
Maisto papildas
Foliatai padeda augti placentai nėštumo metu. Jie taip pat dalyvauja aminorūgščių apykaitoje, baltymų sintezėje ir ląstelių augime, todėl jie ypač svarbūs embriono ir vaisiaus stadijose, kai vyksta greitas ląstelių dalijimasis ir audinių augimas [1].
Geležis ir vit. B12 padeda palaikyti normalų raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą.
B grupės vitaminai, įskaitant vitaminus B1 ir B12, yra vandenyje tirpūs vitaminai, reikalingi energijos gamybai bei medžiagų apykaitai. Šie vitaminai veikia kaip kofermentai keliuose tarpiniuose metabolizmo keliuose. Vitaminas B12 padeda palaikyti normalią energijos apykaitą, nervų sistemos veiklą, normalią homocisteino apykaitą – tai itin svarbus procesas, būtinas DNR, RNR, baltymų, neurotransmiterių ir fosfolipidų metilinimui [2].
Cinkas padeda palaikyti normalų vaisingumą ir reprodukciją. Jis reikalingas, kad kiaušialąstė tinkamai vystytųsi ir būtų pasirengusi apvaisinimui. Jei maiste nėra pakankamai cinko, kiaušialąstė gali blogai subręsti ir pablogėti jos kokybė [3].
Vitaminas C svarbus antioksidacinei apsaugai, jis slopina laisvųjų radikalų susidarymą – padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Vitaminas C taip pat dalyvauja kolageno, pagrindinio jungiamojo audinio komponento, sintezėje ir atlieka svarbų vaidmenį mobilizuojant geležį iš atsargų ir gerinant su maistu gaunamos geležies pasisavinimą, todėl gali padėti išvengti anemijos.
Jodas yra būtina maistinė medžiaga, reguliuojanti augimą, vystymąsi ir medžiagų apykaitą per skydliaukės hormonų, įskaitant tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3), biosintezę. Nėštumo metu dėl medžiagų apykaitos poreikių ir hormoninių pokyčių labai padidėja jodo poreikis. Tačiau jodo poreikis skiriasi dėl to kiekvienai nėščiajai derėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, kokia jodo dozė būtų tinkama.
Nėštumo metu geležies poreikis taip pat padidėja. Šis padidėjęs poreikis reikalingas norint padidinti motinos eritrocitų masę, patenkinti vaisiaus geležies poreikius ir kompensuoti geležies praradimą (pvz., kraujo netekimą gimdymo metu). Todėl motinos geležies poreikis viršija vidutinį įsisavinamos geležies kiekį, o nėštumo metu padidėja geležies stokos anemijos rizika [5].
Cholinas, kaip ir vitaminas D ir dokozaheksaeno rūgštis (DHR), gali būti sintetinamas organizme, tačiau jo kiekis nėra pakankamas medžiagų apykaitos poreikiams patenkinti [6]. Vis dažniau pripažįstama, kad svarbu užtikrinti pakankamą cholino kiekį nėštumo metu. Cholinas yra labai svarbus daugeliui fiziologinių procesų prenataliniu laikotarpiu, nes atlieka svarbų vaidmenį membranų biosintezėje ir audinių augime, smegenų vystymesi, taip pat metilo grupės perdavime ir genų raiškoje. Tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis parodė, kad motinos mitybos papildymas papildomu cholinu pagerina keletą nėštumo rezultatų ir apsaugo nuo tam tikrų nervų ir medžiagų apykaitos pažeidimų [7]. Remiantis Jungtinių Valstijų nacionalinės medicinos akademijos [6] duomenimis, nėščioms ir žindančioms moterims referencinės vertės yra atitinkamai 450 mg/d ir 550 mg/d, o Europos maisto saugos tarnybos duomenimis – 480 ir 520 mg/d cholino [8]. Žuvyje, mėsoje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, be kai kuriuose augalinės kilmės maisto produktuose, tokiuose kaip sojos pupelės, gausu cholino ir cholino darinių. Gyvūninės dietos santykinis indėlis į kasdienį cholino kiekį paprastai yra didesnis nei augalinės dietos. Jautiena, kiaušiniai, vištiena, žuvis ir kiauliena yra koncentruoti cholino šaltiniai, kurių 100 g yra daugiau kaip 60 mg cholino. Iš augalinių maisto produktų gana geri šaltiniai yra riešutai, ankštiniai augalai ir kryžmažiedės daržovės (pvz., brokoliai), kurių 100 g yra ne mažiau kaip 25 mg cholino [9]. Dėl šios priežasties, svarbu užtikrinti adekvačią nėščiosios mitybą.