Širdis – mūsų gyvenimo variklis. Ji be pertraukų dirba visą gyvenimą, o nuo jos sveikatos priklauso mūsų energija, darbingumas ir gyvenimo trukmė. Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, kviečianti sustoti ir susimąstyti: ar darome pakankamai, kad šis variklis veiktų sklandžiai?

Kodėl svarbi Pasaulinė širdies diena?

Pasaulinė širdies diena minima nuo 2000-ųjų, ją inicijavo Pasaulio širdies federacija. Pirmiausia ji buvo švenčiama paskutinį rugsėjo sekmadienį, o nuo 2011-ųjų kasmet turi fiksuotą datą – rugsėjo 29 d.

Ši diena simbolizuoja ne tik širdies, bet ir visos kraujotakos sistemos svarbą. Ji primena, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje – jų galima išvengti net iki 80 % atvejų, jei laiku keičiame gyvenimo būdą.

Lietuvoje ši diena itin aktuali. Statistikos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis mūsų šalyje – dėl jų kasmet netenkame daugiau nei pusės visų mirusiųjų. Tai reiškia, kad širdies sveikata yra kiekvieno iš mūsų rūpestis, o prevencija gali išgelbėti tūkstančius gyvybių.

Kokie pagrindiniai rizikos veiksniai širdžiai?

Širdies ligos dažnai „pasikrauna“ iš kelių veiksnių:

  • Padidėjęs kraujospūdis – tylusis žudikas, kurio daugelis nejaučia.
  • Aukštas cholesterolio kiekis – užkemša kraujagysles, didina infarkto riziką.
  • Cukrinis diabetas – pažeidžia kraujagysles, spartina aterosklerozę.
  • Rūkymas – žaloja širdį ir kraujagysles nuo pirmos cigaretės.
  • Mažas fizinis aktyvumas ir prasta mityba – per daug sočiųjų riebalų, cukraus, per mažai daržovių.
  • Stresas – ilgalaikis įtampų fonas didina kraujospūdį.
  • Paveldimumas – jei artimi giminaičiai sirgo širdies ligomis, būtina tikrintis dažniau.

Kaip atpažinti, kad širdis siunčia „pavojaus signalus“?

 Į šiuos požymius nereikėtų numoti ranka:

  • Dusulys net ir atliekant nedidelį fizinį krūvį ar lipant laiptais

  • Spaudžiantis, gniaužiantis arba deginantis krūtinės skausmas

  • Neįprastas ar nuolatinis nuovargis, net po poilsio

  • Staigus silpnumas, galvos svaigimas

  • Širdies permušimai – nereguliarus plakimas, „praleisti“ dūžiai ar dažnas pulsas be aiškios priežasties

Ypatingas dėmesys – krūtinės skausmui:
Jeigu skausmas nepraeina per kelias minutes, plinta į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį, atsiranda šaltas prakaitas ar pykinimas – tai gali būti miokardo infarkto ženklas. Tokiu atveju nedelskite – nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą numeriu 112.

Mitai ir tiesos apie širdį

  • „Jeigu skauda širdį – visada infarktas.“ Ne visada, bet tokį skausmą ignoruoti pavojinga. Tik gydytojas gali nustatyti tikrąją priežastį.
  • „Vitaminai ar papildai apsaugos nuo širdies ligų.“ Jie gali padėti palaikyti bendrą organizmo sveikatą, bet negali pakeisti sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ar gydytojo paskirtų vaistų.
  • „Sportuoti sergant širdies ligomis pavojinga.“ Tiesa ta, kad judėjimas – būtinas. Tik krūvio intensyvumas turi būti suderintas su gydytoju. Net lengvas vaikščiojimas kasdien stiprina širdį.

Ką galime padaryti kasdien?

Širdies sveikatą lemia mūsų įpročiai:

  • Mesti rūkyti.
  • Valgyti daugiau daržovių, vaisių, žuvies, mažiau druskos ir cukraus.
  • Bent 30 min. judėti kasdien – nebūtinai sporto salėje, pakanka greito pasivaikščiojimo.
  • Miegoti 7–8 valandas.
  • Rasti būdų mažinti stresą – kvėpavimo pratimai, meditacija, pasivaikščiojimai.


„10 000 žingsnių“ – tai ne magiškas skaičius. Svarbiausia – nuosekliai judėti. Net 5–7 tūkst. žingsnių per dieną gali ženkliai pagerinti sveikatą.

Kavos ar arbatos? Saikingas kavos vartojimas (iki 3–4 puodelių per dieną) daugeliui yra saugus, tačiau žmonėms su aukštu kraujospūdžiu verta pasitarti su gydytoju.

Apibendrinimas

Pasaulinė širdies diena – proga ne tik prisiminti, bet ir imtis veiksmų. Mūsų širdis dirba be pertraukų visą gyvenimą, tad kiekvienas galime prisidėti, kad ji veiktų ilgiau ir stipriau: judėkime, sveikai maitinkimės, mažinkime stresą ir nepamirškime prevencinės patikros.