Darbingo amžiaus žmonės dažnai skundžiasi išreikštu nuovargiu, sumažėjusiu aktyvumu. Kokios to priežastys? Ekonomiškai pažengusiose šalyse dažna nuovargio priežastimi yra lėtinis stresas, miego trūkumas, depresija, nerimas. Visgi dažnai pasitaiko kitos, iš pažiūros nesunkiai koreguojamos nuovargio priežastys, kurių nežinodami žmonės gyvena metų metus, su prasta savijauta susitaikę lyg su nekintančia organizmo ypatybe. Dalis lėtinėmis ligomis sergančių žmonių taipogi galėtų jaustis geriau, jei žinotų kas gali įtakoti jų nuovargį ar prastą savijautą.

Dažniausios suaugusių žmonių nuovargio priežastys:

Geležies trūkumas

 

Geležis yra mineralas, atliekantis keletą itin svarbių funkcijų organizme.

Deguonies transportavimas. Geležis yra pagrindinis hemoglobino komponentas. Hemoglobinas - baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose, kuris perneša deguonį iš plaučių į visus kūno audinius ir organus, o anglies dvideginį - atgal į plaučius iškvėpimui.

Geležis yra svarbi mioglobino, baltymo, panašaus į hemoglobiną, esančio raumenyse, sudedamoji dalis. Mioglobinas padeda raumenims išlaikyti ir naudoti deguonį fizinės veiklos metu.

Geležis yra daugelio fermentų, dalyvaujančių organizmo metaboliniuose procesuose, komponentas. Ji padeda katalizuoti chemines reakcijas, kurios yra būtinos energijos gamybai ir kitoms ląstelių funkcijoms.

Geležis yra svarbi imuninės sistemos veiklai, nes ji padeda organizmui kovoti su infekcijomis ir palaiko baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) gamybą ir funkcionavimą.

Geležis dalyvauja DNR sintezėje ir ląstelių dalijimesi, todėl ji yra svarbi augimui, vystymuisi ir audinių atstatymui.

Geležies trūkumas gali sukelti šiuos simptomus:

  • Nuovargis ir silpnumas;
  • Odos blyškumas;
  • Dusulys;
  • Galvos svaigimas ar galvos skausmas;
  • Rankų, kojų šalimas;
  • Trapūs nagai ir plaukų slinkimas;
  • Susilpnėjęs imunitetas;
  • Didesnė infekcijų rizika.

 

Anemiją gali sukelti geležies ar vitaminų trūkumas, kraujo netekimas, vidinis kraujavimas arba lėtinės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, onkologinė liga ar inkstų nepakankamumas.

Vaisingo amžiaus moterys ypač jautrios geležies stokos anemijai dėl kraujo netekimo menstruacijų metu ir papildomo geležies poreikio organizmui nėštumo ir žindymo laikotarpiu.

 Kalio trūkumas

 

Kalis yra būtinas nervų sistemos funkcijai, nes jis padeda perduoti elektrinius signalus tarp nervų ląstelių. Tai būtina tinkamam raumenų susitraukimui, širdies ritmui ir kitoms gyvybinėms funkcijoms.

Jis yra ypač svarbus širdies raumens veiklai, padedantis išlaikyti reguliarų širdies ritmą. Kalis kartu su natriu padeda reguliuoti skysčių pusiausvyrą organizme, kontroliuodamas ląstelių ir jų aplinkos osmosinį slėgį.

Kalis padeda reguliuoti kraujo spaudimą neutralizuodamas neigiamą natrio poveikį bei palaikyti tinkamą rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme, kas yra svarbu tinkamai ląstelių funkcijai ir metabolizmui.

Kalis yra svarbus angliavandenių apykaitai ir insulino funkcijai. Jis padeda ląstelėms panaudoti gliukozę energijai gaminti.

Kalio trūkumas, dar vadinamas hipokalemija, gali sukelti:

  • Silpnumą ir nuovargį;
  • Raumenų spazmus ir mėšlungį;
  • Širdies ritmo sutrikimus;
  • Vidurių užkietėjimą;
  • Dažnesnį šlapinimąsi ir troškulį.

Magnio trūkumas

Magnis yra mineralas, būtinas įvairioms organizmo funkcijoms. Kaip ir kalis tai yra vienas iš pagrindinių elektrolitų organizme. Jis padeda reguliuoti skysčių balansą ir nervų bei raumenų funkciją bei vaidina svarbų vaidmenį paverčiant maistines medžiagas energija. Jis būtinas DNR, RNR ir baltymų sintezei, kurie yra svarbūs ląstelių augimui ir atstatymui, padeda reguliuoti raumenų susitraukimus ir dalyvauja nervinių impulsų perdavime.

Apie 60% magnio organizme randama kauluose, kur jis padeda palaikyti kaulų tankį ir stiprumą. Jis veikia kartu su kalciu ir vitaminu D, kad užtikrintų kaulų sveikatą.

Magnis padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, kas ypač svarbu žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu arba turintiems riziką juo susirgti.

Jis padeda palaikyti stabilų širdies ritmą ir gerina kraujospūdį, taip sumažindamas širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Magnio trūkumo simptomai:

  • Raumenų mėšlungis ir spazmai;
  • Nuovargis ir silpnumas;
  • Kaulų tankio mažėjimas;
  • Širdies ritmo sutrikimai;
  • Apetito stoka;
  • Miego sutrikimai;
  • Aukštas kraujospūdis.

Vitamino B12 trūkumas

Vitaminas B12, dar žinomas kaip kobalaminas, yra vandenyje tirpus vitaminas, atliekantis daug svarbių funkcijų organizme. Pagrindinės vitamino B12 funkcijos: raudonųjų kraujo kūnelių gamyba; dalyvavimas DNR, visų ląstelių genetinės medžiagos, sintezėje; dalyvavimas mielino, apsauginės dangos aplink nervines skaidulas, sintezėje, padedančioje nervų impulsams efektyviai keliauti per nervus. Vitaminas B12 padeda organizmui paversti maistą energija, dalyvaudamas riebalų ir baltymų metabolizme. Vitaminas B12, kartu su folatu (vitaminu B9) ir vitaminu B6, padeda kontroliuoti homocisteino kiekį kraujyje. Padidėjęs homocisteino lygis yra susijęs su padidėjusia širdies ligų rizika.

Vitaminas B12 yra svarbus smegenų sveikatai ir kognityvinėms funkcijoms. Jo trūkumas gali sukelti atminties problemas, sumišimą ir net demenciją.

Vitamino B12 trūkumo simptomai:

  • Nuovargis ir silpnumas;
  • Anemija;
  • Sumišimas ir atminties problemos;
  • Depresija;
  • Lygsvaros sutrikimai ir koordinacijos problemos;
  • Tirpimas ir dilgčiojimas rankose ir kojose;
  • Liežuvio ir burnos opos.

Pakankamas vitamino B12 kiekis yra labai svarbus smegenų veiklai, imuninei sistemai ir medžiagų apykaitai. Tačiau senstant mūsų gebėjimas įsisavinti B12 mažėja. Nuovargis yra vienas iš pirmųjų B12 trūkumo požymių. Tam tikri vaistai nuo diabeto ir rėmens bei virškinimo sutrikimai, tokie kaip dirgliosios žarnos sindromas ar Krono liga, trukdo jūsų organizmui įsisavinti B12. Vitamino B12 stokos rizika padidėja ir laikantis augalinės dietos, nes B12 natūraliai yra tik mėsoje, kiaušiniuose, vėžiagyviuose ir pieno produktuose.

Vitamino D trūkumas

Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, atliekantis daugybę svarbių funkcijų organizme. Vitaminas D skatina kalcio ir fosforo absorbciją žarnyne, todėl yra būtinas kaulų ir dantų sveikatai. Jis padeda išlaikyti tinkamą kalcio lygį kraujyje, užtikrinant normalų kaulų mineralizacijos procesą. Vitaminas D yra svarbus kaulų augimui ir atsinaujinimui. Jis padeda išvengti rachito vaikams ir osteomaliacijos (kaulų minkštėjimo) suaugusiems bei mažina osteoporozės riziką vyresnio amžiaus žmonėms. Vitaminas D vaidina svarbų vaidmenį imuninės sistemos veikloje, padėdamas kovoti su infekcijomis ir ligomis. Jis skatina imuninių ląstelių, tokių kaip T limfocitai ir makrofagai, veiklą.

Vitaminas D turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti sumažinti lėtinius uždegimus, kurie yra susiję su įvairiomis ligomis, įskaitant širdies ir autoimunines ligas. Kai kurie tyrimai rodo, kad vitaminas D gali padėti reguliuoti kraujospūdį ir sumažinti širdies ligų riziką, nors šis ryšys vis dar tiriamas. Vitaminas D gali turėti įtakos nuotaikai ir psichinei sveikatai. Šio vitamino trūkumas siejamas su padidėjusia depresijos ir kitų nuotaikos sutrikimų rizika.

Vitamino D trūkumo simptomai:

  • Silpni ar trapūs kaulai;
  • Kaulų skausmas;
  • Raumenų silpnumas ar skausmas;
  • Padidėjusi lūžių rizika;
  • Nuovargis ir bendras silpnumas;
  • Depresija ir nuotaikos pokyčiai.

Nuovargį gali sukelti ne tik vitaminų ar mineralų trūkumas, bet ir įvairūs uždegimai, dažnai susiję su lėtinėmis ligomis, uždegiminėmis ligomis ar infekcijomis.

Lėtinio nuovargio sindromas

Lėtinio nuovargio sindromas yra būklė, kuriai būdingas ilgalaikis nuovargis, raumenų skausmas, sąnarių skausmas, galvos skausmas ir miego sutrikimai. Tikslios šios būklės priežastys nėra aiškios, tačiau yra nuomonių, kad svarbų vaidmenį gali vaidinti organizmo uždegiminiai procesai.

Infekcinės ligos

Daugelis infekcinių ligų, ypač jei jos tampa lėtinėmis, gali sukelti nuovargį. Pavyzdžiui:

  • Virusinės infekcijos: Mononukleozė (Epstein-Barr virusas), gripas, hepatitas B ir C, ŽIV ir pan.
  • Bakterinės infekcijos: Tuberkuliozė, Laimo liga, lėtinės šlapimo takų infekcijos ir pan.

Autoimuninės ligos

Autoimuninė liga yra būklė kai organizmo imuninė sistema puola savo audinius, tarp kitų simptomų dažnai sukeldama ir nuovargį. Autoimuninės ligos yra reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, išsėtinė sklerozė ir pan.

Uždegiminės žarnyno ligos

Uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga ir opinis kolitas gali sukelti stiprų nuovargį dėl nuolatinio žarnyno uždegimo, prastos maisto medžiagų absorbcijos ir dažnai pasitaikančios anemijos.

Lėtinės plaučių ligos

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ir bronchinė astma gali sukelti nuovargį dėl uždegimo plaučiuose, apsunkinto kvėpavimo ir sumažėjusio deguonies kiekio kraujyje.

Onkologinės ligos

Daugelis onkologinių ligų formų ir jų gydymas (chemoterapija, radioterapija) taip pat gali sukelti nuovargį. Tai vykstai dėl onkologinės ligos sukelto uždegimo, anemijos, medžiagų apykaitos pokyčių ar imuninės sistemos reakcijos.

Metabolinės ir endokrininės ligos

Nuovargio priežastimi gali būti ir lėtiniai uždegimai, susiję su metabolinėmis bei endokrininėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas ir hipotireozė.

Psichologiniai sutrikimai

Depresija ir kiti psichikos sutrikimai, nors ir nėra tiesiogiai susiję su fiziniu uždegimu, dažnai sukelia lėtinį nuovargį ir gali būti susiję su padidėjusiu uždegiminiu atsaku organizme.

Jei patiriate nuolatinį išreikštą  nuovargį, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli nuovargio priežastis ir suteikta tinkama pagalba.