Kodėl vaikai pradeda dažniau sirgti rudenį?

Ruduo – metas, kai vaikai po vasaros atostogų sugrįžta į darželius ir mokyklas. Kartu tai laikotarpis, kai suaktyvėja įvairios kvėpavimo takų infekcijos. Kodėl taip nutinka, kokios ligos dažniausios ir kaip galime apsaugoti savo vaikus?

Dažnai sakome „peršalau, todėl susirgau“. Tačiau iš tiesų peršalimo ligas sukelia ne šaltis, o virusai. Vis dėlto rudens aplinkybės sudaro jiems palankias sąlygas plisti:- Didesnės žmonių grupės – klasėse, grupėse ar užklasinėje veikloje vaikai glaudžiai bendrauja, todėl virusai lengvai perduodami oro lašeliniu būdu.
- Imuninės sistemos ypatumai – mažų vaikų imuninė sistema dar tik mokosi „atpažinti“ įvairius sukėlėjus, todėl jie serga dažniau.
- Sezoniniai pokyčiai – atvėsus orams daugiau laiko praleidžiama patalpose, sumažėja vėdinimas, ore kaupiasi mikroorganizmai.
- Vitaminų trūkumas – trumpėjant dienoms organizmui ima stigti vitamino D, kuris svarbus imunitetui.

Rudenį vaikų ugdymo įstaigose dažniausiai plinta:

Rinovirusai – tai dažniausia peršalimo priežastis. Rinovirusai plinta oro lašeliniu būdu ir sukelia tokius simptomus kaip sloga, čiaudulys, gerklės perštėjimas ir lengvas kosulys. Nors liga paprastai būna lengva, ji gali smarkiai paveikti kasdienę savijautą. Didžiausias sergamumas – rudenį ir pavasarį.

Adenovirusai – šie virusai gali sukelti ne tik slogą ir kosulį, bet ir akių junginės uždegimą (konjunktyvitą) bei netgi virškinamojo trakto sutrikimus. Jie ypač dažni vaikų kolektyvuose ir gali plisti per paviršius ar tiesioginį kontaktą.

Gripo virusas - sezoninis, kurio protrūkiai prasideda rudenį, o pikas dažniausiai pasiekiamas žiemą. Jam būdinga staigi simptomų pradžia: aukšta temperatūra, kūno skausmai, silpnumas ir kosulys. Nors dažniausiai gripas praeina savaime, jis gali sukelti rimtų komplikacijų vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie turi lėtinių ligų.

Respiracinis sincitinis virusas (RSV) – ypač pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams. RSV gali sukelti bronchiolitą ar plaučių uždegimą, dėl kurių neretai prireikia hospitalizacijos. Suaugusiems šis virusas dažnai primena lengvą peršalimą, tačiau mažyliams gali būti labai pavojingas.

Streptococcus pyogenes (A grupės streptokokas) – tai bakterija, dažniausiai sukelianti ūminį bakterinį tonzilitą, kitaip žinomą kaip angina. Jai būdingas stiprus gerklės skausmas, karščiavimas, padidėję limfmazgiai ir pūlingos apnašos ant tonzilių. Infekcija ypač greitai plinta tarp vaikų, todėl ankstyvas atpažinimas ir tinkamas gydymas antibiotikais yra itin svarbus.

Kiek kartų per metus vaikui normalu sirgti? 

- 0–5 m.: 6–10 kartų per metus, darželinukai net iki 12 kartų.
- 6–12 m.: 4–6 kartus per metus.
- 13+ m.: 2–4 kartus per metus.

Kodėl iš pažiūros sveiki vaikai kartais serga dažniau?

Net jei vaikas atrodo sveikas ir aktyvus, tam tikri veiksniai gali silpninti imuninę sistemą ir lemti dažnesnes infekcijas:

  • Nepakankama ar nesubalansuota mityba:
    • Jei vaikas dažnai renkasi perdirbtą, daug cukraus ar riebalų turintį maistą, bet gauna per mažai daržovių, vaisių, baltymų ir skaidulų, imunitetas gali nusilpti;
    • Subalansuota mityba (vaisiai, daržovės, žuvis, mėsa, ankštiniai, grūdai) aprūpina organizmą vitaminais ir mineralais, būtinais kovai su infekcijomis.
  • Geležies trūkumas:
    • Tai viena dažniausių vaikų mitybos problemų pasaulyje;
    • Geležis reikalinga deguonies pernešimui ir imuninės sistemos veiklai. Jos stoka gali pasireikšti nuovargiu, blyškumu, prastesne koncentracija bei dažnesnėmis infekcijomis;
    • Šaltiniai: mėsa (ypač raudona), žuvis, ankštinės, žalialapės daržovės.
  • Vitaminų ir mineralų stygius:
    • Vitamino D trūkumas Lietuvoje itin dažnas rudenį–žiemą. Jis tiesiogiai susijęs su dažnesnėmis kvėpavimo takų infekcijomis;
    • Cinkas ir vitaminas C taip pat svarbūs imuninei sistemai.
  • Nepakankamas miegas ir fizinio aktyvumo stoka:
    • Vaikai, kurie mažai miega ar retai juda gryname ore, dažniau serga ir ilgiau sveiksta.

Prevencija: kaip apsaugoti vaikus nuo ligų?

- Dažnas rankų plovimas;
- Kosėjimas ir čiaudėjimas į servetėlę ar alkūnę;
- Vėdinamos patalpos;
- Subalansuota mityba ir pakankamas miegas;
- Judėjimas lauke;
- Skiepai – apsauga nuo gripo ir COVID-19 komplikacijų.

Svarbu: dėl asmeninių sveikatos problemų RX-VAISTINE.LT rekomenduoja kreiptis į savo šeimos gydytoją arba, turint siuntimą, – pas atitinkamos srities specialistą.

Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo ar vaistininko konsultacijos. Vaistus vartokite tik pagal gydytojo paskyrimą ir pakuotės lapelyje pateiktas instrukcijas.
Dėl tinkamiausio gydymo visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.