Kaip šaltis, infekcijos ir stresas išbando širdį – ką sako mokslas

Širdis – vienas ištvermingiausių žmogaus organų, tačiau net ir ji yra jautri tam tikriems išorės veiksniams. Staigūs orų pokyčiai, infekcijos bei stresas daro stiprų poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad šaltuoju metų laiku ženkliai padaugėja širdies ir kraujagyslių įvykių – nuo padidėjusio kraujospūdžio iki miokardo infarkto. Kodėl taip nutinka, paaiškina mokslas.

Stresas – pirmas  širdies išbandymas

Emocinis ar fizinis stresas tiesiogiai veikia širdį per simpatinės nervų sistemos aktyvaciją – tą pačią reakciją, kuri padeda organizmui susidoroti su pavojumi („kovok arba bėk“). Šios sistemos aktyvacija išskiria adrenaliną ir kortizolį, kurie padidina kraujospūdį, širdies ritmą ir širdies raumens apkrovą. Trumpalaikėje perspektyvoje tai padeda susidoroti su įtampa, bet ilgainiui vargina širdį: skatina aukštą kraujospūdį ir aritmijas, didina uždegimą kraujagyslių sienelėse, o ilgalaikis kortizolio perteklius gali silpninti širdies raumenį.

Įdomu tai, kad stresas ir šaltis veikia širdį panašiai – abu aktyvuoja simpatinę nervų sistemą. Todėl žmogus, patiriantis emocinę įtampą ir tuo pat metu veikiamas šalčio, atsiduria dvigubo krūvio širdžiai situacijoje.

Šaltis – papildomas išbandymas širdžiai

Kai temperatūra krenta, organizmas siekia išlaikyti šilumą: kraujagyslės susitraukia (vazokonstrikcija), dėl to pakyla kraujospūdis, o širdžiai tenka dirbti intensyviau. Šalčio poveikis padidina kraujagyslių tonusą ir kraujospūdį – tai ypač pavojinga žmonėms, sergantiems hipertenzija ar širdies ligomis. Be to, šalčio metu kraujas tampa tirštesnis, todėl didėja krešulių rizika.

Infekcijos – nematomas širdies priešas

Žiemą suaktyvėja gripo, adenovirusų, enterovirusų (ypač Coxsackie B) ir SARS-CoV-2 infekcijos. Šie virusai gali pažeisti ne tik kvėpavimo sistemą, bet ir širdies audinius – dažniausiai miokardą (širdies raumenį) ir perikardą (širdies dangalą).

Miokarditas – tai širdies raumens uždegimas, sukeliantis krūtinės skausmą, dusulį, silpnumą ir širdies ritmo sutrikimus. Sunkesniais atvejais gali išsivystyti širdies nepakankamumas ar pavojingos aritmijos.

Perikarditas – širdies dangalo uždegimas, pasireiškiantis aštriu, duriančiu skausmu, stiprėjančiu kvėpuojant ar gulint, bet silpnėjančiu pasilenkus į priekį.

Po virusinės infekcijos būtina stebėti simptomus: jei išlieka krūtinės skausmas, dusulys ar širdies permušimai – būtina kreiptis į gydytoją. Tyrimai padeda įvertinti, ar širdis pažeista.

Kaip apsaugoti širdi

1. Stebėkite kraujospūdį ir pulsą
Normalus kraujospūdis – apie 120/80 mmHg. Padidėjęs – virš 135/85 mmHg, per žemas – mažiau nei 100/60 mmHg. Pulsas ramybės būsenoje turėtų būti 60–80 tvinksnių per minutę. Jei kraujospūdis ar pulsas nuolat reikšmingai svyruoja arba viršija normos ribas, būtina pasitarti su gydytoju.

2. Venkite staigių temperatūros pokyčių
Pavojingiausia, kai temperatūra nukrenta žemiau –5 °C ar kyla virš +30 °C. Staigūs pokyčiai, didesni nei 20 °C per trumpą laiką, stipriai apkrauna kraujagyslių sistemą. Neikite į lauką iškart po karšto dušo ar pirties – leiskite kūnui prisitaikyti bent 10–15 minučių.

3. Ilsėkitės po infekcijų
Po lengvos virusinės infekcijos rekomenduojama 5–7 dienų poilsis nuo intensyvaus krūvio, po sunkesnių ligų (gripo ar COVID-19) – 1–2 savaitės. Požymiai, kad dar reikia poilsio: silpnumas, dusulys, greitas širdies plakimas, prakaitavimas ar nuovargis po minimalaus fizinio krūvio.

4. Rinkitės subalansuotą mitybą
Valgykite daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų. Žuvis – 2–3 kartus per savaitę, mažiau druskos (iki 5 g/dieną) ir perdirbtų produktų. Mažinkite sočiųjų riebalų (riebios mėsos, kepto maisto) ir vartokite daugiau augalinių aliejų. Suaugusiam žmogui rekomenduojama 30–35 ml vandens kilogramui kūno svorio per dieną – vidutiniškai 1,5–2,5 litro.

5. Rūpinkitės emocine sveikata
Kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimai gamtoje, miegas ir bendravimas padeda sumažinti streso poveikį širdžiai.

Išvada

Stresas, šaltis ir infekcijos – trys pagrindiniai žiemos išbandymai širdžiai. Jie visi aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, keičia kraujagyslių tonusą ir didina širdies apkrovą. Rūpindamiesi savimi, stebėdami simptomus ir leisdami organizmui pailsėti po ligos, galime žymiai sumažinti širdies ligų riziką.