Jūsų krepšelyje nėra prekių
Ką svarbu žinoti apie vaistų ir maisto papildų sąveiką?
Vaistų, augalinių preparatų, mineralų ir vitaminų sąveikos yra svarbus klausimas medicinoje.
Vaistų, augalinių preparatų, mineralų ir vitaminų sąveikos yra svarbus klausimas medicinoje. Šios sąveikos gali turėti didelę įtaką gydymo efektyvumui ir pacientų saugumui.
Vaistų sąveika apibūdina situacijas, kai vienas vaistinis preparatas keičia kito vaisto veiksmingumą arba sukelia šalutinius poveikius, kai jie vartojami kartu.
Augaliniai preparatai gali sąveikauti su vaistais, kartais stiprindami arba silpnindami jų poveikį.
Panašiai ir mineralai bei vitaminai, nors būtini organizmo funkcijoms palaikyti, gali turėti įtakos vaistų metabolizmui ir jų efektyvumui.
Kas vyksta organizme pavartojus vaistą?
Farmakokinetika - farmakologijos sritis, nagrinėjanti, kaip vaistas juda organizme, įskaitant absorbciją, pasiskirstymą, metabolizmą ir šalinimą.
Farmakodinamika - farmakologijos sritis, tirianti, kaip vaistai veikia organizmą, įskaitant jų poveikį ląstelėms, audiniams, organams ir visam organizmui.
Absorbcijos lygis apibūdina, kiek ir kaip greitai vaistas arba kita medžiaga yra absorbuojama (pasisavinama) į organizmą, dažniausiai per virškinimo traktą ar kitus biologinius paviršius.
Metabolizmo lygis apibūdina, kaip greitai ir efektyviai organizmas metabolizuoja (skaido ar perdirba) medžiagas, tokias kaip vaistai, maistinės medžiagos ar toksinai.
Ekskrecijos lygis reiškia medžiagų pašalinimo iš organizmo lygį arba intensyvumą, dažniausiai per inkstus (šlapimą), kepenis (tulžį), plaučius (iškvėpimą) ar odą (prakaitą).
Vaistų sinergija Tai situacija, kai du ar daugiau vaistų vartojami kartu, ir jų poveikis yra stipresnis nei būtų galima tikėtis, jei kiekvienas vaistas būtų vartojamas atskirai. Tai reiškia, kad vaistai, veikdami kartu, sustiprina vienas kito poveikį.
Vaistų antagonizmas. Tai situaciją, kai du ar daugiau vaistų vartojami kartu, tačiau jų poveikis silpnina arba neutralizuoja vienas kito veiksmus. Tokiu atveju vienas vaistas sumažina kito vaisto efektyvumą.
Vaistinių augalų preparatai gali stiprinti arba, priešingai, mažinti cheminių vaistų veikimą.
Vaistų ir augalų sąveika gali turėti reikšmingą poveikį gydymo efektyvumui bei sukelti nepageidaujamų reakcijų. Pateikiame keletą gerai žinomų sąveikų tarp vaistų ir augalinių preparatų:
- Jonažolė (Hypericum perforatum): Šis augalas dažnai naudojamas lengvoms depresijos formoms gydyti, tačiau jis gali sumažinti tam tikrų vaistų veiksmingumą, nes skatina kepenų fermentų, atsakingų už vaistų metabolizmą, aktyvumą. Tai gali paveikti kontraceptinių tablečių, antidepresantų, imunosupresantų ir kitų vaistų veikimą.
- Ginkmedis (Ginkgo biloba): Naudojamas atminčiai gerinti, tačiau gali padidinti kraujavimo riziką, ypač vartojant kartu su kraują skystinančiais vaistais, tokiais kaip varfarinas ar aspirinas. Tai gali būti pavojinga pacientams, kuriems atliekamos chirurginės operacijos arba kurie jau vartoja vaistus, skirtus kraujo krešėjimo reguliavimui.
- Česnakas (Allium sativum): Nors turi daug naudingų savybių, česnako papildai gali sustiprinti kraują skystinančių vaistų poveikį, padidindami kraujavimo riziką.
- Ežiuolė (Echinacea): Ežiuolė, dažnai vartojama imunitetui stiprinti, gali sumažinti kai kurių vaistų, tokių kaip imunosupresantai (pvz., vaistai po organų persodinimo), veiksmingumą. Ežiuolės sudedamosios dalys gali įtakoti kepenų fermentų aktyvumą, todėl vaistai gali būti greičiau pašalinami iš organizmo, o tai gali sumažinti jų efektyvumą.
- Saldymedis (Glycyrrhiza glabra): Gali padidinti kraujospūdį ir sumažinti kalio kiekį organizme, todėl vartojant kartu su antihipertenziniais vaistais ar kalio kiekį organizme mažnančiais diuretikais, gali sukelti sveikatos sutrikimus.
- Imbieras (Zingiber officinale): Gali sustiprinti kraują skystinantį poveikį, ypač kartu su vaistais, mažinančiais kraujo krešėjimą.
- Ciberžolė (Curcuma longa): Ciberžolė (kurkuma) yra prieskonis, turintis aktyvų ingredientą – kurkuminoidą, kuris turi priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių. Kurkuminas mažina skausmą ir uždegimą bei gali turėti kraujo krešėjimą mažinančių savybių, todėl jo vartojimas kartu su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU) gali padidinti kraujavimo riziką. NVNU (ibuprofenas, naproksenas, aspirinas ar pan.), dažnai vartojami uždegimo, skausmo ir karščiavimo mažinimui gali sukelti skrandžio dirginimą, kraujavimo riziką ir inkstų funkcijos sutrikimus, ypač vartojant ilgą laiką ar didelėmis dozėmis. Kartu vartojami ciberžolės preparatai šį poveikį gali sustiprinti.
- Vitaminas K ir varfarinas: Vitaminas K slopina kraują skystinančių vaistų, kurie yra vadinami vitamino K antagonistais, poveikį. Svarbiausias šios grupės vaistas yra varfarinas. Šio vaisto veikimas priklauso nuo vitamino K kiekio organizme, nes jis slopina fermentus, atsakingus už nuo vitamino K priklausomų kraujo krešėjimo faktorių aktyvavimą. Vartojant varfariną artu su vitaminu K, padidinto kraujo krešumo rizika didėja.
- Kalcis ir antibiotikai: Kalcis gali trukdyti tam tikrų antibiotikų absorbcijai, todėl sumažėja jų efektyvumas. Ypač reikšmingos sąveikos buvo pastebėtos tarp kalcio ir tam tikrų antibiotikų, būtent tetraciklinų bei fluorochinolonų. Kalcio karbonatas gali sumažinti ciprofloksacino biologinį prieinamumą net 40 %, o tai gali lemti nepakankamą infekcijos gydymą ir padidinti komplikacijų riziką. Pacientams, vartojantiems tetraciklinus arba fluorochinolonus, rekomenduojama vengti kalcio papildų per visą gydymo kursą.
- Aliuminis ir magnis: Aliuminis ir magnis retai vartojami kaip atskiri papildai, tačiau jų yra daugelyje be recepto parduodamų rūgštingumą mažinančių vaistų. Kaip ir kalcis, jie gali jungtis su tam tikrais vaistais, sumažindami jų biologinį prieinamumą ir efektyvumą. Aliuminis ir magnis gali įtakoti fluorochinolonų bei tetraciklinų grupės antibiotikų, bisfosfonatų ir levotiroksino efektą. Todėl šių vaistų dozės neturėtų būti vartojamos per dvi valandas nuo aliuminio ar magnio produktų vartojimo.
- Geležis: Geležies papildai būtini, jei organizmas negali gaminti pakankamo eritrocitų. Geležies trūkumas gali sukelti nuovargį, dusulį, sumažėjusį fizinį pajėgumą, mokymosi problemas ir padidinti infekcijų riziką. Pacientai, vartojantys geležies papildus ar multivitaminus, kuriuose yra geležies, turėtų nevartoti jų dvi valandas nuo tetraciklinų ar fluorochinolonų grupės antibiotikų, digoksino ar levotiroksino. Be to, pacientams, vartojantiems ir kalcio, ir geležies papildus, reikia žinoti, kad šie papildai konkuruoja dėl absorbcijos, todėl juos reikia vartoti skirtingu paros metu. Geležies druskos gali trukdyti levodopos absorbcijai. Jei pacientui pasireiškia parkinsonizmo simptomai, reikėtų vengti geležies papildų. Jei tai neįmanoma, levodopos dozė turėtų būti padidinta. Be to, geležis gali sustiprinti hipertenziją pacientams, vartojantiems metildopą, todėl tuo pat metu vartoti šių medžiagų nerekomenduojama. Geležies absorbciją taip pat gali keisti ir skrandžio rūgštingumas. Yra pakankamai įrodymų, kad pacientams, vartojantiems protonų siurblio inhibitorius (pvz. Omeprazolį) ir kitus vaistus, mažinančius skrandžio rūgštingumą, geležies pasisavinimas gali mažėti. Geležies trūkumu sergantiems pacientams, kuriems būtina vartoti protonų siurblio inhibitorius, rekomenduojama geležį skirti į veną.
- Cinkas ir Geležis: Didelės cinko dozės gali trukdyti geležies absorbcijai ir atvirkščiai. Jie abu naudoja panašius transporto mechanizmus žarnyne ir dėl jų konkuruoja. Cinko ir geležies preparatai neturėtų būti vartojami tuo pačiu metu.
- Geležis ir Varis: varis skatina geležies absorbciją, ypač esant geležies trūkumui. Duomenys rodo, kad ilgalaikis didelių geležies dozių vartojimas gali sutrikdyti vario pusiausvyrą ir sukelti vario trūkumą. Vartokite geležies ir vario papildus skirtingu metu
- Kalis: Nors dauguma pacientų, vartojančių kalio papildus, gauna šį mineralą receptinių vaistų pavidalu, kai kurie nereceptiniai produktai taip pat turi kalio. Pacientai turėtų būti atsargūs vartodami kalį, naudodami šiuos receptinius vaistus: angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorius, angiotenzino receptorių blokatorius, digoksiną, indometaciną, receptinius kalio papildus ar kalį sulaikančius diuretikus, tokius kaip triamterenas ar spironolaktonas. Šie preparatai didina kalio kiekį kraujyje. Ypatingai atsargūs turėtų būti pacientai, sergantys inkstų nepakankamumu.
Maisto papildai gali sąveikauti tarpusavyje, sustiprindami ir naudingą preparatų poveikį
- Vitaminas D ir kalcis: Vitaminas D padeda organizmui geriau absorbuoti kalcį, svarbų kaulų sveikatai.
- Omega-3 riebalų rūgštys ir antioksidantai: Omega-3 kartu su antioksidantais, tokiais kaip vitaminas C, vitaminas E, selenas, beta korotenas, polifenoliai, kurkuminas, gali sustiprinti priešuždegiminį poveikį.
- Prebiotikai ir probiotikai: Prebiotikai – tai maistinės medžiagos, kurios skatina sveikų bakterijų augimą ir aktyvumą žarnyne, pagerindamos žarnyno mikrofloros balansą. Prebiotikai yra nesuvirškinami arba sunkiai suvirškinami junginiai, kurie pasiekia storąją žarną, kur juos fermentuoja probiotinės bakterijos, skatindamos jų augimą ir veiklą. Kartu šie papildai palaiko gerą žarnyno mikrobiotą, pagerindami virškinimą ir imuninę sistemą. Tai inulinas: Randamas česnakuose, svogūnuose, topinambuose, bananuose; Frukto-oligosacharidai: Randami česnakuose, svogūnuose, žirniuose ir kai kuriuose vaisiuose; Galakto-oligosacharidai: Randami ankštiniuose augaluose, pavyzdžiui, pupose ir lęšiuose; Beta-glukanai: Randami avižose ir miežiuose, grybuose, šaltalankiuose, riešutuose ir sėklose.
- Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, turi teigiamą poveikį žmogaus sveikatai, ypač virškinimo sistemai. Paprastai probiotikai yra tam tikros bakterijos arba mielės, kurios, patekusios į organizmą, padeda palaikyti ar atkurti sveiką mikroflorą žarnyne.
Siekiant išvengti galimos vaistų ar maisto papildų sąveikų, būtina laikytis gydytojo ar vaistininko rekomendacijų, informuoti juos apie vartojamus papildus ar vaistus bei atidžiai sekti nurodymus dėl vartojimo laiko. Tinkamas laiko intervalų laikymasis (pvz., tarp geležies papildų ir antibiotikų vartojimo) gali padėti sumažinti sąveikos riziką ir užtikrinti terapinį veiksmingumą.
Atsakingas požiūris į vaistų ir papildų vartojimą yra būtinas geresnei sveikatos priežiūrai ir teigiamų gydymo rezultatų pasiekimui.