Dažniausi vėžio tipai ir jų ankstyvieji požymiai

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.

Kas serga dažniausiai?
- Didžiausia rizika yra moterims nuo 50 iki 69 metų;
- Gali pasireikšti ir jaunesnėms – net 20–40 metų, ypač turinčioms paveldėtą genetinę riziką (BRCA1, BRCA2 mutacijos);
- Retais atvejais serga ir vyrai (apie 1 % visų atvejų).

Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- Amžius;
- Paveldimumas (šeimoje buvę krūties ar kiaušidžių vėžio atvejų);
- Ankstyva menstruacijų pradžia (iki 12 metų amžiaus) ir vėlyva menopauzė (virš 55 metų amžiaus);
- Hormoninė terapija, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas.

Ankstyvieji simptomai:
- Gumbelis ar sukietėjimas krūtyje ar pažastyje;
- Krūties formos ar dydžio pakitimai;
- Spenelio įtraukimas, išskyros, odos paraudimas ar įdubimai.

Kaip atlikti krūtų savityrą namuose?
Krūtų savityrą rekomenduojama atlikti kartą per mėnesį, geriausia – 7–10 dieną nuo menstruacijų pradžios. Jei menstruacijų nebėra – pasirinkti tą pačią mėnesio dieną.
1. Apžiūra veidrodyje – stebėti simetriją, odos ir spenelių pakitimus;
2. Apčiuopa stovint ar duše – pirštų pagalvėlėmis sistemingai apčiuopti krūtį ir pažastį;
3. Apčiuopa gulint – atsigulus apčiuopti krūtį iš išorės link spenelio.

Krūtį reikia čiuopti pirštų pagalvėlėmis (minkštąja piršto dalimi, o ne pačiais galiukais ar nagais). Apčiuopai naudojami trys viduriniai pirštai (smilius, vidurinysis, bevardis). Spaudimas turi būti švelnus, vidutinis ir stipresnis, kad būtų galima pajusti tiek paviršinius, tiek gilesnius audinius.

Pastebėjus bet kokį naują darinį ar pokyčius krūtyje reikia kreiptis į gydytoją

Prostatos vėžys

Kas serga dažniausiai?
- Vyrai nuo 50 metų, daugiausia – vyresni nei 65 metų;
- Retai diagnozuojamas jaunesniems nei 45 m., tačiau rizika didesnė esant genetinei rizikai.

Ankstyvieji simptomai:
- Dažnas, sunkus ar skausmingas šlapinimasis;
- Silpna šlapimo srovė;
- Kraujas šlapime ar spermoje;
- Skausmas dubens srityje.

Tyrimai ankstyvai diagnostikai:
- PSA kraujo tyrimas (ir laisvo/bendro PSA santykis);
Lietuvoje 50–69 metų vyrams kas keletą metų (priklausomai nuo tyrimo atsakymo) atliekamas nemokamas PSA tyrimas, nuo 45 metų – jei šeimoje yra sergančių prostatos vėžiu.

Kas serga dažniausiai?
- Žmonės nuo 55 iki 74 metų;
- Istoriškai dažniau vyrai, tačiau moterų sergamumas auga.

Simptomai:
- Užsitęsęs kosulys (>3 savaičių);
- Kraujas skrepliuose;
- Dusulys, krūtinės skausmas;
- Užkimimas, dažnos infekcijos;
- Neaiškus svorio kritimas, nuovargis.

Ankstyvose stadijose plaučių vėžys dažnai būna besimptomės eigos. Svarbu žinoti, kad įprastas plaučių rentgeno tyrimas pakitimų gali neparodyti.
Patikimiausias diagnostikos metodas – mažų dozių kompiuterinė tomografija. Šį tyrimą Lietuvoje planuojama greitu laiku įtraukti į patikros programas rizikos grupių asmenims.

Odos vėžys – vienas dažniausių onkologinių susirgimų pasaulyje. Jis pasireiškia ne tik vyresniame amžiuje – odos navikai gali išsivystyti ir jauniems žmonėms, ypač tiems, kurie daug būna saulėje ar lankosi soliariumuose.

Kas serga dažniausiai?
- Vyresni nei 50 metų žmonės, bet melanoma gali pasireikšti ir jaunesniems;
- Dažniau diagnozuojama vyrams.

Kūno sritys:
- Vyrams – liemens sritis (nugara, pilvas);
- Moterims – kojos, ypač blauzdos;
- Taip pat: veidas, kaklas, rankos.

Melanoma:
Tai agresyviausia odos vėžio forma, kuri greitai plinta į kitus organus.
Įspėjamieji ženklai (ABCDE taisyklė):
– Asimetrija: apgamas netaisyklingos formos;
– Kraštai: nelygūs, dantyti;
– Spalva: keli atspalviai (ruda, juoda, raudona, balta);
– Diametras: didesnis nei 6 mm;
- Evoliucija: darinio dydžio, formos ar spalvos pokyčiai.

Bazalinių ląstelių karcinoma (bazalioma):
- Dažniausias, bet lėčiausiai progresuojantis odos vėžys;
- Dažniausiai atsiranda veide, kakle ar kitose saulės paveiktose vietose;
- Požymiai: nedidelis blizgus mazgelis ar žaizdelė, kuri negyja.

Plokščialąstelinis odos vėžys:
- Dažniausiai išsivysto ant veido, lūpų, ausų ar rankų;
- Požymiai: pleiskanojantis, raudonas mazgelis arba žaizdelė, kuri ilgai negyja.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Pastebėjus naują odos darinį ar pakitusį apgamą;
- Jei apgamas ima niežėti, kraujuoti ar atsiranda uždegimo požymių;
- Jei atsiranda žaizdelė, kuri negyja kelias savaites.

Kaip saugotis?
- Venkite intensyvios saulės 11–16 val.;
- Naudokite apsauginį kremą nuo saulės (SPF 30 ir daugiau);
- Dėvėkite galvos apdangalą, akinius nuo saulės, ilgus lengvus drabužius;
- Neikite į soliariumus.

Svarbiausia – stebėkite savo odą. Kuo anksčiau odos vėžys diagnozuojamas, tuo didesnė tikimybė visiškai pasveikti.

Kas serga dažniausiai?
- Vyresni nei 50 metų, šiek tiek dažniau vyrai.

Simptomai:
- Kraujas išmatose
- Užsitęsę tuštinimosi pokyčiai
- Pilvo skausmas, svorio kritimas, nuovargis
- Išreikštas pilvo pūtimas

Jaunesniems žmonėms liga dažnai būna besimptomė arba pasireiškia tik pilvo pūtimu.

Profilaktiniai tyrimai:
- iFOBT testas (slapto kraujo išmatose tyrimas), gali būti atliekamas namuose. Jei gaunamas teigiamas rezultatas – būtina kreiptis į gydytoją dėl kolonoskopijos.
Lietuvoje 50–74 metų vyrams ir moterims kas 2 metus šeimos klinikose atliekamas nemokamas iFOBT tyrimas. Jei rezultatas teigiamas – atliekama kolonoskopija.

Kas serga dažniausiai?
- Moterys nuo 35 iki 55 metų.
- Rečiau – jaunesnės nei 25 m. ar vyresnės nei 65 m.

Rizikos veiksniai:
- ŽPV infekcija (ypač 16 ir 18 tipai)
- Ankstyvas lytinis gyvenimas, daug partnerių
- Rūkymas, nusilpęs imunitetas
- Ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas

Eiga dažnai besimptomė. Vėliau gali pasireikšti:
- Kraujavimas tarp menstruacijų ar po santykių
- Neįprastos išskyros
- Skausmas dubens srityje

Patikra:
Lietuvoje 25–59 metų moterims kas 3 metus atliekami diagnostiniai tyrimai dėl gimdos kaklelio vėžio. Jei randama pakitimų – atliekami papildomi tyrimai.

ŽPV skiepai mažina riziką užsikrėsti ŽPV ir susirgti gimdos kaklelio vėžiu.
- Nuo 2016 m. Lietuvoje nemokamai skiepijamos 11 metų mergaitės, nuo 2023 m. – ir berniukai.
- Skiepai rekomenduojami ir vyresniems, tačiau kompensuojami tik vaikams.