Vasarą apsinuodyti maistu lengviau nei manote

Vasara – iškylų, kepsnių, kelionių ir pietų gryname ore metas. Tačiau aukšta oro temperatūra ir pasikeitę mūsų valgymo įpročiai sudaro palankesnes sąlygas daugintis maiste esantiems mikroorganizmams. Kartais užtenka kelioms valandoms palikti greitai gendantį maistą ant stalo, ilgiau pavežioti jį įkaitusiame automobilyje, nepakankamai iškepti mėsą ar ta pačia pjaustymo lentele paruošti žalią vištieną ir salotas, kad smagus savaitgalis baigtųsi pykinimu, vėmimu ar viduriavimu.

Vis dėlto tai, ką kasdienėje kalboje vadiname apsinuodijimu maistu, nėra viena konkreti liga. Negalavimus gali sukelti su maistu patekusios bakterijos, virusai, parazitai arba maiste susidarę jų toksinai. Todėl skiriasi simptomų atsiradimo laikas, ligos eiga ir gydymas.

Kodėl vasarą rizika išauga?

Šiltuoju metų laiku greitai gendantys produktai dažniau ir ilgiau būna ne šaldytuve. Maistas vežamas automobilyje, laikomas šaltkrepšyje, paliekamas ant iškylos stalo ar prie kepsninės. Jei neužtikrinama tinkama temperatūra, bakterijos gali sparčiai daugintis. Rizika ypač padidėja nutrūkus vadinamajai šaldymo grandinei. Pavyzdžiui, šaldytas arba atvėsintas produktas iš parduotuvės ilgai vežamas įkaitusiame automobilyje, o namuose ne iš karto padedamas į šaldytuvą.

Vasarą taip pat dažniau gaminame lauke, kur ne visada turime galimybę tinkamai nusiplauti rankas ir įrankius. Tos pačios žnyplės, lėkštės ar pjaustymo lentelės kartais naudojamos ir žaliai, ir jau iškeptai mėsai. Taip susidaro sąlygos kryžminei taršai – mikroorganizmų pernešimui nuo žalio produkto ant jau paruošto valgyti maisto. Saugaus maisto ruošimo principus galima apibendrinti penkiomis taisyklėmis: laikytis švaros, atskirti žalią maistą nuo paruošto, kruopščiai termiškai apdoroti produktus, laikyti juos saugioje temperatūroje ir naudoti saugų vandenį bei kokybiškas žaliavas.

Ar tikrai kiekvienas „apsinuodijimas“ yra apsinuodijimas maistu?

Ne visada. Pykinimą, vėmimą ir viduriavimą gali sukelti skirtingos priežastys. Vienu atveju negalavimus sukelia maiste jau susidarę bakterijų toksinai. Tuomet simptomai gali prasidėti labai greitai – kartais vos po pusvalandžio ar kelių valandų. Kitu atveju su maistu į organizmą patenka gyvų bakterijų ar virusų, kurie sukelia infekciją. Tokiu atveju iki pirmųjų simptomų gali praeiti kelios dienos ar net savaitės.

Panašiais simptomais gali pasireikšti ir virusinis gastroenteritas, kuriuo užsikrečiama ne tik per maistą, bet ir nuo sergančio žmogaus ar užterštų paviršių.

Su maistu susijusį susirgimą galima įtarti, jei panašūs simptomai prasidėjo keliems tą patį patiekalą valgiusiems žmonėms. Tačiau vien pagal simptomus ar valgytą maistą tiksliai nustatyti sukėlėjo dažniausiai neįmanoma.

Svarbu prisiminti ir tai, kad kaltas nebūtinai paskutinis valgytas patiekalas. Priklausomai nuo sukėlėjo, simptomai gali prasidėti po kelių valandų, kelių dienų ar dar vėliau.

Kokie sukėlėjai su kokiais produktais siejami?

Per maistą plintančias ligas gali sukelti daugybė skirtingų mikroorganizmų. Vieni dažniau aptinkami žalioje paukštienoje, kiti – kiaušiniuose, jūros gėrybėse, pieno produktuose ar jau paruoštame maiste, kuris per ilgai laikomas šiltai.

Maistas atrodo ir kvepia gerai – ar jis tikrai saugus?

Deja, ne visada.

Maistą gadinantys mikroorganizmai gali pakeisti jo kvapą, skonį ar išvaizdą. Tačiau ligas sukeliantys mikroorganizmai ir jų toksinai nebūtinai sukelia pastebimų pokyčių.

Todėl pauostyti ar paragauti maisto nėra patikimas būdas įvertinti jo saugumą. Jei greitai gendantis produktas per ilgai buvo laikomas šiltai ir nežinote, ar jis vis dar saugus, geriau jo nevalgyti.

Virtuvės higiena – svarbiausia apsauga nuo kryžminės taršos

Daugelio per maistą plintančių infekcijų galima išvengti ne tik tinkamai termiškai apdorojant maistą, bet ir laikantis paprastų virtuvės higienos taisyklių.

Kryžminė tarša įvyksta tuomet, kai bakterijos ar kiti mikroorganizmai nuo žalio maisto, rankų, įrankių arba paviršių patenka ant jau paruošto valgyti maisto.

Kiek pjaustymo lentelių reikia?

Rekomenduojama turėti bent dvi atskiras pjaustymo lenteles:

  • vieną žaliai mėsai, paukštienai, žuviai ir jūros gėrybėms;
  • kitą vaisiams, daržovėms, duonai ir kitiems produktams, kurie bus valgomi jų daugiau nebekaitinant.

Atskirą lentelę žuviai turėti galima, ypač jei žuvis gaminama dažnai, tačiau saugos požiūriu svarbiausia atskirti visus žalius gyvūninius produktus nuo jau paruošto vartoti maisto.

Peiliams taikomas tas pats principas. Nebūtina turėti skirtingų spalvų peilių kiekvienai produktų grupei, jei peilis po žalio produkto kruopščiai nuplaunamas karštu vandeniu ir indų plovikliu. Vis dėlto naudojant atskirus peilius sumažėja tikimybė per skubėjimą juos supainioti.

Jeigu lentelė tik viena, pirmiausia reikėtų pjaustyti daržoves, duoną ir kitus jau paruoštus vartoti produktus, o žalią mėsą ar žuvį – paskiausiai. Po žalio produkto lentelę, peilį ir stalviršį būtina kruopščiai nuplauti.

Giliai įrėžtas, įskilusias ar sunkiai išvalomas lenteles reikėtų pakeisti, nes jų grioveliuose gali likti maisto likučių ir mikroorganizmų.

Neplaukite žalios vištienos ir kitos mėsos

Žalios vištienos, kalakutienos ar kitos mėsos prieš gaminimą plauti nerekomenduojama.

Plovimas bakterijų patikimai nepašalina. Priešingai, į kriauklę krintantis vanduo gali aptaškyti stalviršius, indus, čiaupą, rankenas ir šalia padėtus produktus. Taip bakterijos gali pasklisti po virtuvę.

Bakterijas reikėtų sunaikinti tinkamai termiškai apdorojant produktą, o ne bandant jas nuplauti.

Žalią žuvį taip pat reikėtų tvarkyti taip, kad jos sultys nepatektų ant kitų produktų. Jeigu pagal receptą žuvį būtina trumpai nuplauti, reikėtų vengti stiprios vandens srovės ir po to kruopščiai išvalyti kriauklę bei aplinkinius paviršius. Tačiau įprastai parduotuvėje įsigytos žuvies plauti nebūtina.

Atsargiai elkitės su žaliais kiaušiniais

Žali kiaušiniai ir jų lukštai gali būti užteršti mikroorganizmais, todėl po kontakto su jais reikia nusiplauti rankas, nuplauti įrankius ir paviršius karštu vandeniu su plovikliu.

Kiaušinių nereikėtų plauti iš anksto ir tada dėti atgal laikyti. Plaunant ant lukšto buvę mikroorganizmai gali patekti ant kriauklės ir aplinkinių paviršių, o drėgnas lukštas sudaro palankesnes sąlygas teršalams plisti.

Jeigu ant lukšto yra nedidelis nešvarumas, jį galima atsargiai pašalinti prieš pat naudojimą. Stipriai suteptų, įskilusių ar pažeistų kiaušinių geriau nevartoti.

Kiaušinius rekomenduojama laikyti originalioje pakuotėje, šaldytuvo viduje, o ne durelėse, kur temperatūra dažniau svyruoja.

Nelaikykite žalios mėsos virš kitų produktų

Šaldytuve žalią mėsą, paukštieną, žuvį ir jūros gėrybes reikėtų laikyti sandariuose induose arba pakuotėse apatinėje lentynoje. Taip jų sultys negalės nuvarvėti ant daržovių, vaisių ar jau pagaminto maisto.

Žalius gyvūninius produktus nuo paruošto valgyti maisto reikia atskirti ne tik šaldytuve, bet ir parduotuvės krepšelyje, pirkinių maišuose bei transportuojant.

Žalia mėsa, paukštiena, žuvis, jūros gėrybės, kiaušiniai ir jų skysčiai neturėtų liestis su produktais, kurie daugiau nebus kaitinami.

Nenaudokite tos pačios lėkštės žaliai ir iškeptai mėsai

Ant grilio iškeptos mėsos negalima grąžinti į tą pačią neplautą lėkštę, kurioje prieš tai gulėjo žalia mėsa.

Taip pat nereikėtų tomis pačiomis neplautomis žnyplėmis dėti mėsos ant grilio ir vėliau nuimti jau iškeptą produktą. Saugiausia turėti atskiras lėkštes ir įrankius arba panaudotus įrankius kruopščiai nuplauti prieš liečiant paruoštą maistą.

Rankas plaukite ne tik prieš gamindami

Rankas muilu ir tekančiu vandeniu reikėtų plauti bent 20 sekundžių:

  • prieš pradedant gaminti;
  • palietus žalią mėsą, paukštieną, žuvį ar jūros gėrybes;
  • palietus žalius kiaušinius ar jų lukštus;
  • pasinaudojus tualetu;
  • nusičiaudėjus, nusikosėjus ar išsipūtus nosį;
  • po sąlyčio su šiukšlėmis, augintiniais ar nešvariais paviršiais;
  • prieš liečiant jau iškeptą arba paruoštą valgyti maistą.

Po žalios mėsos tvarkymo nepakanka trumpai nuskalauti pirštus vandeniu. Reikalingas muilas, kruopštus visų rankų paviršių plovimas ir švarus nusausinimas.

Drėgnos, ilgai nekeičiamos virtuvinės šluostės taip pat gali pernešti mikroorganizmus. Jas reikėtų reguliariai keisti ir skalbti, o po sąlyčio su žalios mėsos sultimis paviršių geriau nusausinti vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu.

Vaisius ir daržoves plaukite po tekančiu vandeniu

Vaisius ir daržoves reikia plauti po švariu tekančiu vandeniu prieš valgant, pjaustant ar gaminant. Tai taikoma net melionams, arbūzams, apelsinams ir kitiems produktams, kurių žievelė nevalgoma, nes pjaunant peilis gali pernešti mikroorganizmus nuo paviršiaus į vidų.

Vaisiams ir daržovėms plauti nereikia muilo, indų ploviklio ar buitinių dezinfekavimo priemonių. Jos nėra skirtos vartoti su maistu ir gali palikti kenksmingų likučių.

Nuplautus produktus galima dėti į šaldytuvą. Nėra rekomendacijos, draudžiančios šaldyti jau nuplautas daržoves dėl listerijų rizikos.

Tačiau prieš dedant į šaldytuvą jas svarbu gerai nusausinti ir laikyti švariame inde arba maišelyje. Likusi drėgmė gali paspartinti gedimą ir kai kurių mikroorganizmų dauginimąsi. Jei produktų neketinama vartoti iš karto, dažnai praktiškiau juos plauti tik prieš naudojimą.

Jau nuplautų daržovių nereikėtų dėti atgal į nešvarią pakuotę ar indą, kuriame jos buvo laikomos neplautos. Taip ant švarių produktų gali vėl patekti nešvarumų ir mikroorganizmų.

Vaisius ir daržoves, kurie bus valgomi žali, reikia laikyti atskirai nuo žalios mėsos, paukštienos, žuvies ir joms naudotų įrankių.

Paviršių plovimas ir dezinfekavimas nėra tas pats

Po kasdienio maisto ruošimo stalviršius, lenteles ir įrankius paprastai pakanka kruopščiai nuplauti karštu vandeniu su indų plovikliu.

Jeigu paviršius buvo gausiai aptaškytas žalios mėsos ar paukštienos sultimis, pirmiausia reikia pašalinti matomus nešvarumus ir nuplauti paviršių, o prireikus naudoti maistui skirtų paviršių dezinfekavimo priemonę pagal jos naudojimo instrukciją.

Dezinfekavimo priemonė neveikia tinkamai ant riebaluoto ar nešvaraus paviršiaus, todėl valymas visada atliekamas prieš dezinfekavimą.

Kaip saugiai atšildyti maistą?

Šaldytos mėsos, paukštienos ar žuvies nereikėtų atšildyti ant virtuvės stalo. Produkto paviršius gali sušilti iki bakterijoms daugintis palankios temperatūros, nors vidus dar bus sušalęs.

Saugiausia maistą atšildyti:

  • šaldytuve;
  • sandarioje pakuotėje šaltame vandenyje, reguliariai keičiant vandenį;
  • mikrobangų krosnelėje, jei produktas bus gaminamas iš karto.

Atšildant šaldytuve produktą reikėtų padėti į indą, kad iš jo ištekėję skysčiai nepatektų ant kitų maisto produktų.

Grilio sezonas: nevertinkite iškepimo vien pagal spalvą

Mėsos iškepimą saugiausia vertinti maisto termometru, o ne pagal jos spalvą, plutelę ar ištekėjusių sulčių skaidrumą. Iš išorės apskrudęs produktas viduje vis dar gali būti nepakankamai termiškai apdorotas.

Ypač svarbu kruopščiai iškepti paukštieną ir maltą mėsą. Kepant didesnius mėsos gabalus temperatūrą reikėtų matuoti storiausioje vietoje, neliečiant kaulo.

Rekomenduojama, kad:

  • visa paukštiena storiausioje vietoje pasiektų ne mažesnę kaip 74 °C temperatūrą;
  • malta jautiena, kiauliena, veršiena ir aviena – ne mažesnę kaip 71 °C temperatūrą;
  • vientisi jautienos, kiaulienos, veršienos ir avienos gabalai – ne mažesnę kaip 63 °C temperatūrą, o iškepta mėsa prieš pjaustant bent 3 minutes pailsėtų;
  • žuvis pasiektų maždaug 63 °C temperatūrą arba jos mėsa taptų nepermatoma ir lengvai atsiskirtų šakute;
  • pašildomi likučiai pasiektų bent 74 °C temperatūrą.

Kaip pasireiškia per maistą plintanti liga?

Dažniausi simptomai yra:

  • pykinimas;
  • vėmimas;
  • viduriavimas;
  • pilvo skausmas ar spazmai;
  • karščiavimas;
  • bendras silpnumas.

Simptomų pobūdis ir intensyvumas priklauso nuo sukėlėjo, suvartoto užteršto maisto kiekio, žmogaus amžiaus ir sveikatos būklės.

Daugeliu lengvesnių atvejų savijauta pagerėja savaime. Tačiau svarbiausia ūminio vėmimo ir viduriavimo komplikacija yra skysčių bei elektrolitų netekimas.

Penkios taisyklės saugesnei vasarai

Kad vasaros iškyla ar vakarienė lauke nesibaigtų liga, verta prisiminti penkis pagrindinius principus:

  1. Laikykitės švaros. Plaukite rankas, įrankius ir paviršius.
  2. Atskirkite žalią maistą nuo paruošto. Naudokite atskiras lenteles, lėkštes ir žnyples.
  3. Gerai termiškai apdorokite. Mėsos iškepimą tikrinkite termometru, o ne vien akimis.
  4. Greitai atvėsinkite ir laikykite šaltai. Nepalikite greitai gendančių produktų ant stalo ar įkaitusiame automobilyje.
  5. Jeigu abejojate – nevalgykite. Geras kvapas ir išvaizda negarantuoja, kad maistas yra saugus.

Daugumos per maistą plintančių ligų galima išvengti laikantis paprastų, tačiau nuoseklių higienos ir maisto laikymo taisyklių. Kelios papildomos minutės nusiplaunant rankas, pakeičiant pjaustymo lentelę, greitai atvėsinant likučius ar pamatuojant mėsos vidaus temperatūrą gali būti svarbesnės, nei atrodo.