Prasidėjus alergijų sezonui, peršalimas dažnai supainiojamas su alergija – ir atvirkščiai. Tai lemia netinkamą gydymą, užsitęsusius simptomus ir nereikalingą vaistų vartojimą. Nors šių būklių simptomai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti panašūs, jų kilmė, eiga ir gydymo principai iš esmės skiriasi. Todėl svarbu suprasti, kas vyksta organizme ir kaip atskirti šias dvi dažnas būkles.

Kas yra peršalimas?

Peršalimas – tai ūminė virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, pažeidžianti nosies, ryklės gleivinę. Jį sukelia virusai, o ne šaltis, kaip vis dar dažnai manoma. Nustatyta daugiau nei 200 virusų, galinčių sukelti peršalimo simptomus, dažniausiai – rinovirusai, taip pat sezoniniai koronavirusai, adenovirusai, paragripo virusai bei respiracinis sincitinis virusas.  Virusai plinta oro lašeliniu būdu, taip pat per rankas ir užterštus paviršius. Šaltas oras pats savaime infekcijos nesukelia, tačiau gali netiesiogiai prisidėti prie didesnio sergamumo: daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, didėja kontaktų skaičius, o gleivinės gali tapti jautresnės.

Peršalimas dažniausiai vystosi palaipsniui. Pirmiausia gali atsirasti gerklės perštėjimas ar skausmas, vėliau – sloga, nosies užgulimas, čiaudulys, gali prisidėti kosulys. Dažnai jaučiamas bendras negalavimas, nuovargis, kartais pakyla nedidelė temperatūra. Tipiška, kad simptomai stiprėja per pirmas 2–3 dienas, o vėliau palaipsniui silpnėja. Daugeliu atvejų liga trunka apie 7–10 dienų ir praeina savaime. Svarbu pabrėžti, kad gleivių spalva nėra patikimas bakterinės infekcijos požymis.

Kas yra alergija?

Alergija – tai imuninės sistemos reakcija į iš esmės nekenksmingas aplinkos medžiagas (alergenus), pavyzdžiui, žiedadulkes, dulkių erkutes, gyvūnų pleiskanas ar pelėsius. Alergijos metu imuninė sistema šias medžiagas klaidingai atpažįsta kaip pavojingas ir sukelia uždegiminę reakciją.

Šis procesas dažniausiai susijęs su imunoglobulino E (IgE) mechanizmu ir uždegimo mediatorių, tokių kaip histaminas, išsiskyrimu, kurie ir lemia būdingus simptomus.

Alergijai būdinga tai, kad simptomai dažniausiai prasideda staiga – netrukus po kontakto su alergenu. Dažniausiai pasireiškia vandeninga sloga, intensyvus čiaudulys, nosies, akių ar gomurio niežulys, akių paraudimas ir ašarojimas.

Svarbus skirtumas nuo peršalimo – alergijos metu nebūna karščiavimo ar bendro infekcijai būdingo silpnumo. Simptomai gali kartotis tam tikru metų laiku arba tęstis ilgą laiką, jei kontaktas su alergenu išlieka.

Kaip atskirti peršalimą nuo alergijos?

Peršalimas yra virusinė infekcija, todėl jam būdingas ne tik vietinis kvėpavimo takų pažeidimas, bet ir bendras organizmo atsakas – nuovargis, silpnumas, kartais karščiavimas. Liga paprastai vystosi palaipsniui ir yra ribotos trukmės.

Alergija yra imuninės sistemos reakcija į alergenus, todėl jai būdingas niežulys (ypač nosies ir akių), nėra karščiavimo, o simptomai dažnai prasideda staiga ir kartojasi arba tęsiasi tol, kol išlieka kontaktas su alergenu.

Ar šaltis didina riziką susirgti?

Nors dažnai manoma, kad „sušalus susergama“, pats šaltis virusinės infekcijos nesukelia. Tačiau jis gali netiesiogiai didinti riziką. Šaltas ir sausas oras gali paveikti kvėpavimo takų gleivinės apsaugines funkcijas, o šaltuoju metų laiku žmonės dažniau būna uždarose patalpose, todėl virusai lengviau plinta.

Gydymo principai

Kadangi šių būklių kilmė skirtinga, skiriasi ir gydymas.

Peršalimo metu imuninė sistema kovoja su tikru sukėlėju – virusu. Todėl gydymas yra simptominis ir palaikomasis: svarbus poilsis, pakankamas miegas, adekvatus skysčių vartojimas, o esant poreikiui – karščiavimą ir skausmą mažinantys vaistai, nosies gleivinės priežiūra. Svarbu žinoti, kad peršalimas – virusinės, ne bakterinės kilmės susirgimas, todėl antibiotikai šiuo atveju netikslingi.

Alergijos metu imuninė sistema pernelyg aktyviai reaguoja į organizmui nekenksmingas medžiagas, todėl gydymo tikslas – slopinti šią reakciją. Pirmiausia rekomenduojama vengti alergeno, o prireikus skiriami antihistamininiai vaistai, intranazaliniai gliukokortikosteroidai ar kitos priešuždegiminės priemonės.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei kūno temperatūra virš 38 °C išlieka ilgiau nei 3 paras, jei simptomai sunkėja ar pablogėja po pirminio pagerėjimo, arba jei viršutinių kvėpavimo takų simptomai (sloga, nosies užgulimas, kosulys) nepagerėja per 10 dienų. Tai gali rodyti komplikacijas, pavyzdžiui, sinusitą.

Nedelsiant kreiptis reikia, jei atsiranda dusulys, stiprus krūtinės skausmas, sąmonės sutrikimas ar labai bloga bendra būklė.