Vos tik atvėsta orai, daugelis iš mūsų ima jausti pažįstamus simptomus – perštinčią gerklę, varvančią nosį, lengvą kosulį ar bendrą silpnumą. Dažnai tai palydime mintimi: „ai, tik peršalau“. Tačiau iš tiesų kvėpavimo takų infekcijos yra kur kas įdomesnės (ir kartais rimtesnės), nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Pirmiausia verta žinoti svarbų dalyką: net apie 80–90 % visų kvėpavimo takų infekcijų sukelia virusai. Bakterijos sudaro tik apie 10–20 % atvejų ir dažniausiai pasireiškia jau kaip komplikacija. Tai paaiškina, kodėl antibiotikai ne visada yra atsakymas – daugeliu atvejų jų tiesiog nereikia.

Peršalimas – ne nuo šalčio

Nors pats pavadinimas sufleruoja, kad susirgome dėl šalčio, iš tikrųjų peršalimas yra virusinė infekcija. Šaltas oras gali prisidėti prie ligos – pavyzdžiui, susilpninti kvėpavimo takų gleivinę ar paskatinti daugiau laiko praleisti uždarose patalpose su kitais žmonėmis – tačiau ligą sukelia ne šaltis, o virusai.

Dažniausi „peršalimo kaltininkai“ yra rinovirusai (jie sudaro apie pusę visų atvejų), taip pat sezoniniai koronavirusai, respiracinis sincitinis virusas (RSV), adenovirusai ir paragripo virusai. Šie virusai ypač aktyvūs rudenį ir žiemą, nors kai kurie jų pasitaiko ir pavasarį.

Ir štai vieta, kur dažnai suklystame: net jei jaučiate tik lengvus simptomus, jūs vis tiek galite užkrėsti kitus. Virusai plinta labai lengvai – kosint, čiaudint, kalbant ar net per rankas. O kitam žmogui, ypač vyresniam ar turinčiam lėtinių ligų, jūsų „nekaltas peršalimas“ gali būti kur kas rimtesnis iššūkis.

Kai sloga „persikelia“ į veidą – sinusitas

Kartais peršalimas įgauna kitą formą – atsiranda spaudimas kaktoje ar skruostuose, skausmas pasilenkus, nosis tampa tarsi „giliai užgulusi“. Tai gali būti sinusitas – prienosinių ančių uždegimas.

Sinusai – tai mažos oru užpildytos ertmės kaukolėje aplink nosį: kaktoje, skruostuose, tarp akių. Kai dėl virusinės infekcijos gleivinė paburksta, sinusų angos užsikemša, jose ima kauptis gleivės ir vystosi uždegimas.

 Sinusitui būdingi simptomai – veido spaudimas ar skausmas, kuris sustiprėja pasilenkus, užgulusi nosis, tirštos (dažnai gelsvos ar žalsvos) išskyros, susilpnėjusi uoslė, galvos skausmas, kartais karščiavimas.

Dažniausiai sinusitas prasideda kaip virusinė infekcija, tačiau jei uždegimas užsitęsia, gali prisidėti bakterijos. Lengvesniais atvejais padeda nosies plovimas jūros vandeniu, pakankamas skysčių vartojimas, drėgnas oras ir poilsis.

Vis dėlto, jei simptomai trunka ilgiau nei 7–10 dienų, stiprėja, atsiranda aukšta temperatūra ar ryškus skausmas – verta kreiptis į gydytoją. Tokiais atvejais gali prireikti ir specifinio gydymo.

Gripas – jau nebe „lengva susirgimo forma“

Gripas dažnai painiojamas su peršalimu, tačiau tai visai kita liga. Jis prasideda staiga – vieną dieną jaučiatės pakankamai gerai, o kitą jau kamuoja aukšta temperatūra, stiprus silpnumas ir kūno skausmai.

Gripą sukelia A, B ir C tipo virusai. A ir B tipai kasmet sukelia sezonines epidemijas. Kadangi virusai nuolat kinta, gripu galima sirgti ne vieną kartą – net ir kasmet.

Tipiški gripo simptomai – aukšta temperatūra (dažnai iki 39–40 °C), šaltkrėtis, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, stiprus nuovargis, sausas kosulys.

Gripas gali būti pavojingas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar mažiems vaikams. Galimos komplikacijos – plaučių uždegimas, bronchitas, širdies veiklos sutrikimai ar lėtinių ligų paūmėjimas.

Svarbu žinoti, kad gripas turi specifinį gydymą – antivirusinius vaistus, kurie veiksmingiausi, jei pradedami vartoti per pirmąsias 24–48 valandas. Todėl staiga sukarščiavus verta atlikti gripo testą ir, jam esant teigiamam, kreiptis į šeimos gydytoją.

Gripo sezonas dažniausiai trunka nuo gruodžio iki kovo, o didžiausias sergamumas būna žiemos viduryje. Efektyviausia prevencija – kasmetinė vakcinacija, ypač rekomenduojama rizikos grupėms.

Kai kosulys užsitęsia – bronchitas

Kartais atrodo, kad liga jau traukiasi, tačiau kosulys vis tiek nepraeina. Jis tampa gilesnis, varginantis, gali atsirasti sunkumo jausmas krūtinėje. Tokiu atveju dažnai kalbame apie bronchitą – bronchų uždegimą.

 Kaip ir daugelis kvėpavimo takų infekcijų, bronchitas dažniausiai yra virusinės kilmės. Tai reiškia, kad antibiotikai dažniausiai nėra reikalingi.

Pagrindinis simptomas – kosulys. Iš pradžių sausas, vėliau gali atsirasti skreplių. Taip pat gali pasireikšti krūtinės diskomfortas, lengvas dusulys, nedidelis karščiavimas.

Bronchito kosulys gali užsitęsti iki kelių savaičių – ir tai dažnai yra normali gijimo dalis. Jei savijauta pakankamai gera, galima gydytis namuose: ilsėtis, vartoti daugiau skysčių, naudoti kosulį lengvinančias priemones.

Tačiau jei kosulys trunka ilgiau nei 3 savaites, atsiranda dusulys, aukšta temperatūra, krūtinės skausmas ar pablogėja bendra būklė – reikėtų kreiptis į gydytoją, kad būtų atmestos komplikacijos.