Helicobacter pylori (H. pylori) – tai spiralės formos bakterija, gyvenanti skrandžio gleivinėje. Ji buvo atrasta 1982 m., o vėliau įrodyta, kad ši bakterija yra svarbi lėtinio gastrito ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opų priežastis. Manoma, kad ja gali būti užsikrėtę apie pusė pasaulio gyventojų, tačiau daug žmonių nejaučia jokių simptomų.

Kur gyvena H. pylori ir kodėl ji gali išgyventi skrandyje?

Skrandis yra labai rūgšti aplinka, tačiau H. pylori turi kelis mechanizmus, leidžiančius joje išgyventi.

Bakterija gyvena gleivių sluoksnyje virš skrandžio epitelio, kuris apsaugo gleivinę nuo rūgšties. Ji taip pat gamina fermentą ureazę, kuris skaido šlapalą į amoniaką. Amoniakas neutralizuoja rūgštį aplink bakteriją ir sukuria jai palankesnę mikroaplinką.

Be to, bakterija turi žiuželius, leidžiančius judėti per gleivių sluoksnį ir pasiekti gleivinę, o specialūs paviršiniai baltymai padeda prisitvirtinti prie epitelio ląstelių. Prisitaikiusi prie šios aplinkos, bakterija gali ilgai išlikti skrandyje ir sukelti lėtinį gleivinės uždegimą. Laikui bėgant toks uždegimas gali pažeisti apsauginį gleivinės barjerą ir sudaryti palankias sąlygas opoms ar kitiems skrandžio pažeidimams vystytis. Dėl šios priežasties H. pylori infekcija laikoma vienu svarbiausių lėtinio gastrito ir skrandžio opaligės rizikos veiksnių.

Kodėl H. pylori sukelia uždegimą?

Patekus bakterijai į skrandžio gleivinę, organizmo imuninė sistema ją atpažįsta ir sukelia uždegiminę reakciją, todėl vystosi lėtinis gastritas. Kai kurios bakterijos gamina papildomus virulentiškumo baltymus, kurie gali pažeisti gleivinės ląsteles ir sustiprinti uždegimą. Ilgainiui šis procesas gali silpninti gleivinės apsaugą ir sudaryti sąlygas vystytis skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opoms.

Svarbu žinoti, kad H. pylori pasižymi didele genetine įvairove, todėl skirtingi bakterijos štamai gali turėti nevienodą gebėjimą sukelti uždegimą. Kai kurie štamai siejami su didesne komplikacijų rizika, įskaitant sunkesnį gastritą ar opaligę. Ilgai trunkantis uždegimas gali sukelti gleivinės struktūros pokyčius ir didinti skrandžio vėžio išsivystymo riziką. Dėl šios priežasties ankstyvas infekcijos nustatymas ir tinkamas gydymas yra svarbūs siekiant išvengti ilgalaikių skrandžio pažeidimų.

Kodėl kai kurie žmonės nejaučia simptomų?

Nors H. pylori infekcija yra labai paplitusi, tik daliai žmonių atsiranda simptomai ar komplikacijos.

Tai priklauso nuo:

  • bakterijos genetinių savybių;
  • žmogaus imuninės sistemos reakcijos;
  • skrandžio rūgšties gamybos;
  • gyvenimo būdo veiksnių, pavyzdžiui, rūkymo ar tam tikrų vaistų vartojimo.

Dėl šių priežasčių vieni žmonės gali gyventi su bakterija daugelį metų be simptomų, o kitiems išsivysto gastritas ar opos.

Kokius simptomus gali sukelti H. pylori?

Dalis infekuotų žmonių simptomų nejaučia. Jei simptomai atsiranda, dažniausiai pasireiškia:

  • skausmas ar deginimas viršutinėje pilvo dalyje
  • pilvo pūtimas
  • pykinimas
  • rėmuo
  • ankstyvas sotumo jausmas
  • įvairūs virškinimo sutrikimai.

Jeigu susiformuoja opa, gali pasireikšti stipresnis pilvo skausmas ar virškinamojo trakto kraujavimo požymiai.

H. pylori gydymas

Dažniausiai skiriama kombinuota eradikacinė terapija, kuri apima:

  • protonų siurblio inhibitorius (PPI);
  • du antibiotikus.

Dažniausi antibiotikų deriniai:

  • amoksicilinas ir klaritromicinas;
  • amoksicilinas ir metronidazolas.

Gydymas paprastai trunka 10–14 dienų.

Po gydymo rekomenduojama atlikti kontrolinį kvėpavimo arba išmatų testą, kad būtų patvirtinta, jog bakterija sėkmingai išnaikinta.

Ar augaliniai preparatai gali sunaikinti H. pylori?

Šiuo metu nėra pakankamai mokslinių įrodymų, kad augaliniai ar natūralūs preparatai galėtų patikimai sunaikinti H. pylori bakteriją. Pagal gastroenterologų rekomendacijas infekcija gydoma antibiotikų ir protonų siurblio inhibitorių deriniu, vadinamu eradikacine terapija.

Tačiau moksliniuose tyrimuose analizuojamos įvairios natūralios medžiagos, kurios gali turėti antibakterinį poveikį arba padėti mažinti uždegimą.

Augalai ir natūralios medžiagos, kurios tiriamos dėl poveikio H. pylori

Kai kuriuose laboratoriniuose ar nedideliuose klinikiniuose tyrimuose buvo pastebėtas galimas poveikis:

Brokolių daigai (sulforafanas)
Juose esanti medžiaga sulforafanas laboratoriniuose tyrimuose gali slopinti H. pylori augimą. Kai kurie klinikiniai tyrimai rodo, kad reguliarus brokolių daigų vartojimas gali sumažinti bakterijų kiekį, tačiau bakterijos visiškai sunaikinti dažniausiai nepavyksta.

Žalioji arbata
Tyrimuose nustatyta, kad žaliojoje arbatoje esantys polifenoliai gali turėti antibakterinių savybių ir slopinti bakterijos augimą laboratorinėmis sąlygomis.

Česnakas
Kai kurie tyrimai rodo antibakterinį česnako poveikį įvairioms bakterijoms, įskaitant H. pylori, tačiau klinikiniai rezultatai nėra pakankami, kad jis būtų rekomenduojamas kaip gydymas.

Saldymedis (Glycyrrhiza glabra)
Kai kuriuose tyrimuose pastebėta, kad saldymedžio ekstraktai gali slopinti H. pylori prisitvirtinimą prie gleivinės.

Propolis
Kai kurie laboratoriniai tyrimai rodo galimą antibakterinį poveikį H. pylori.

Mastika (Pistacia lentiscus derva)
Mastika – tai Viduržemio jūros regione augančio mastikinės pistacijos medžio derva. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad ji gali slopinti H. pylori augimą ir trukdyti bakterijai prisitvirtinti prie skrandžio gleivinės. Tačiau klinikiniai tyrimai su žmonėmis rodo, kad jos gebėjimas visiškai sunaikinti bakteriją yra ribotas, todėl mastika nėra laikoma patvirtintu H. pylori eradikacijos gydymu.

 

Ar šios priemonės gali pakeisti gydymą?

Svarbu pabrėžti:

  • šių medžiagų poveikis dažniausiai nustatytas laboratoriniuose tyrimuose arba nedidelėse klinikinėse studijose;
  • jos negali patikimai sunaikinti bakterijos;
  • todėl negali pakeisti antibiotikų terapijos, kai gydymas yra būtinas.

Kai kuriais atvejais tokios priemonės gali būti naudojamos kaip papildomos priemonės virškinimo sistemos sveikatai palaikyti, tačiau tik pasitarus su gydytoju.

 

Svarbiausia žinoti

Helicobacter pylori yra labai paplitusi bakterija, gyvenanti skrandžio gleivinėje. Ji gali sukelti lėtinį gastritą ir opas, o kai kuriais atvejais siejama ir su skrandžio onkologinėmis ligomis. Infekcija nustatoma specialiais tyrimais, o gydymas skiriamas tada, kai yra aiškios medicininės indikacijos.