Vis daugiau žmonių pastebi, kad suvalgius kvietinių produktų atsiranda pilvo pūtimas, nuovargis ar net sąnarių skausmai. Dažnai tokie simptomai sukelia įtarimą, kad organizmas netoleruoja gliuteno, tačiau savarankiškai nustatyti priežastį nėra paprasta.

Tačiau ne kiekviena reakcija į gliuteną reiškia celiakiją. Kai kuriais atvejais tai gali būti laikinas virškinimo sutrikimas ar padidėjęs jautrumas tam tikriems maisto komponentams.

Svarbu suprasti, kuo skiriasi celiakija ir neceliakinis jautrumas gliutenui, nes jų mechanizmai, pavojingumas ir gydymas nėra vienodi. Tik tinkamai atlikti tyrimai ir gydytojo konsultacija padeda nustatyti tikslią diagnozę ir parinkti tinkamą mitybos planą.

Celiakija – tai lėtinė autoimuninė liga, kurios metu imuninė sistema, reaguodama į gliuteną, pažeidžia plonosios žarnos gleivinę.

Autoimuninė liga – tai būklė, kai organizmo imuninė sistema pradeda klaidingai atakuoti savo paties audinius. Vietoje to, kad gintų organizmą nuo infekcijų, ji sukelia uždegimą sveikuose audiniuose, manydama, kad kovoja su įsibrovėliu.

Celiakijos atveju „taikinys“ tampa plonosios žarnos gleivinė. Dėl šio uždegiminio proceso pažeidžiami žarnyno gaureliai, kurie atsakingi už maistinių medžiagų įsisavinimą. Ilgainiui tai gali sukelti įvairius virškinimo sutrikimus, maistinių medžiagų trūkumą ir kitas sistemines sveikatos problemas.

Kaip vystosi uždegimas sergant celiakija?

Procesas vyksta keliais etapais:
1. Su maistu į organizmą patenka gliutenas;
2. Genetiškai linkusiems asmenims imuninė sistema jį atpažįsta kaip grėsmę;
3. Aktyvuojama imuninė reakcija ir gaminami autoantikūnai (ypač prieš audinių atsinaujinimui svarbų fermentą audinių transgliutaminazę);
4. Išsiskiria uždegiminiai mediatoriai – citokinai;
5. Pažeidžiami ir nyksta žarnyno gaureliai.

Šis procesas vadinamas gaurelių atrofija.
Plonojoje žarnoje esantys gaureliai padidina pasisavinimo paviršių. Jie atsakingi už geležies, kalcio, vitamino D, B grupės vitaminų, baltymų ir riebalų įsisavinimą. Kai gaureliai sunyksta, atsiranda maistinių medžiagų trūkumas.

Kodėl simptomai ne tik žarnyne?

Celiakija yra sisteminė liga.
Dėl sutrikusio maistinių medžiagų įsisavinimo organizme gali išsivystyti įvairūs trūkumai, pasireiškiantys mažakraujyste, kaulų tankio mažėjimu, plaukų slinkimu, lėtiniu nuovargiu ar koncentracijos sutrikimais. Be to, uždegiminio proceso metu išsiskiria citokinai – signalinės molekulės, kurios palaiko ir stiprina uždegimą organizme. Šios medžiagos gali veikti ne tik žarnyną, bet ir kitas sistemas: nervų sistemą (sukeldamos vadinamąjį „smegenų rūką“), sąnarius (sąnarių skausmus), odą (dermatitą) bei bendrą savijautą, pasireiškiančią silpnumu ar mieguistumu.

Kas yra neceliakinis jautrumas gliutenui?

Neceliakinis jautrumas gliutenui – tai būklė, kai suvalgius gliuteno atsiranda nemalonūs simptomai, tačiau kraujyje nerandami celiakijai būdingi autoantikūnai, žarnyno gaureliai išlieka nepažeisti, nėra autoimuninės reakcijos organizme. Moksliniai tyrimai rodo, kad kai kuriems žmonėms, kurie neturi celiakijos ar kviečių alergijos, simptomai pastebimai pagerėja atsisakius gliuteno. Tai reiškia, kad yra tam tikras fiziologinis ryšys tarp gliuteno ar kitų kviečių komponentų vartojimo ir simptomų atsiradimo.

Simptomai gali būti panašūs kaip celiakijos atveju:
- pilvo pūtimas
- pilvo skausmas
- nuovargis
- galvos skausmas
- sąnarių diskomfortas

Kai kurių tyrimų duomenimis, neceliakinio jautrumo gliutenui atveju gali būti aktyvuojamas įgimtas imunitetas,  kuris taip pat išskiria citokinus, tačiau reakcija paprastai silpnesnė, nėra autoantikūnų, nepažeidžiami žarnyno gaureliai, uždegimas paprastai laikinas.

Be to, daliai žmonių simptomus gali sukelti ne pats gliutenas, o kviečiuose esantys FODMAP angliavandeniai ar baltymai- amilazės-tripsino inhibitoriai.

Diagnostika dažniausiai yra atmetimo principu:

  1. Atmetama celiakija (testuojant),
  2. Atmetama kviečių alergija,
  3. Stebima ar simptomai pagerėja pašalinus gliuteną,
  4. Kartais atliekami iššūkio testai (gliuteno pakartotinis vartojimas po laikinos dietos).

Ar yra gydymas?

Skirtingai nei celiakija, neceliakinis jautrumas gliutenui gali būti laikinas arba kintantis. Daliai žmonių simptomai sumažėja po kelių mėnesių, tolerancija gliutenui pagerėja, o vėliau tampa įmanoma vartoti mažesnius jo kiekius be ryškių reakcijų. Kadangi ši būklė nėra autoimuninė liga ir nepažeidžia žarnyno gaurelių, organizmas dažnai gali „atsigauti“. Tolerancijos pagerėjimą gali lemti įvairūs veiksniai: žarnyno mikrobiotos pokyčiai, sumažėjęs bendras uždegimas organizme, atsistatęs žarnyno gleivinės jautrumas, sumažintas FODMAP kiekis racione ar pagerėjusi virškinimo funkcija. Kai kuriais atvejais pirminė problema gali būti ne pats gliutenas, o kiti kviečių komponentai ar laikinas žarnyno dirglumas.

Specifinio vaisto, kuris „išgydytų“ jautrumą gliutenui, nėra. Pagrindinis valdymo principas – simptomų kontrolė per mitybą. Tačiau, skirtingai nei sergant celiakija, čia paprastai nereikia griežtos visą gyvenimą trunkančios begliutenės dietos. Dažnai pakanka sumažinti vartojamą kiekį ir individualizuoti mitybą pagal asmeninę toleranciją.

Kai kuriais atvejais naudingi gali būti probiotikai, žarnyno mikrobiotą palaikanti mityba ar laikinas mažo FODMAP dietos taikymas, ypač jei vyrauja pilvo pūtimas ir spazmai. Svarbiausia – stebėti savo organizmo reakciją ir mitybos pokyčius taikyti pagrįstai, prieš tai atmetus celiakiją.

Apibendrinimas

Nors celiakija ir neceliakinis jautrumas gliutenui gali pasireikšti panašiais simptomais, tai yra skirtingos būklės. Celiakija – rimta autoimuninė liga, reikalaujanti griežtos begliutenės dietos visą gyvenimą, nes net ir nedidelis gliuteno kiekis gali sukelti žarnyno pažeidimą. Tuo tarpu neceliakinis jautrumas gliutenui dažniausiai yra lengvesnė būklė, paprastai nesukelianti ilgalaikių žarnyno pažeidimų ar sunkių komplikacijų.

Jeigu jaučiate nuolatinius virškinimo sutrikimus, nepaaiškinamą nuovargį ar Jums nustatytas maistinių medžiagų (ypač geležies) trūkumas, neatidėliokite konsultacijos su gydytoju. Tiksli diagnozė leidžia pasirinkti tinkamą gydymą, išvengti galimų komplikacijų ir nereikalingų mitybos apribojimų.