Tėvams dažnai kyla klausimas: ar normalu, kad vaikas šaltuoju metų periodu beveik nuolat sloguoja ar kosėja? Iš tiesų dažnesnis sirgimas vaikystėje yra natūrali organizmo brendimo dalis. Vaiko imuninė sistema dar tik formuojasi ir mokosi atpažinti bei įveikti įvairius virusus ir bakterijas. Ypač pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, kontaktų su kitais vaikais gerokai padaugėja, todėl infekcijos plinta greičiau. Be to, šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, kur virusai lengviau perduodami, todėl kvėpavimo takų ligos tampa dažnesnės.

Nesubrendusi imuninė sistema

Vaiko imuninė sistema dar tik mokosi atpažinti ir įveikti virusus bei bakterijas. Nors ji funkcionuoja nuo gimimo, jos atsakas nėra toks greitas ir efektyvus kaip suaugusio žmogaus. Mažų vaikų gleivinių apsauga yra silpnesnė, susiformavusių apsauginių antikūnų kiekis – mažesnis, o specifinė imuninė reakcija vyksta lėčiau, todėl virusai lengviau sukelia ligas. Kiekvienas persirgtas peršalimas ar virusinė infekcija tampa tarsi „pamoka“ imuninei sistemai, padedančia jai stiprėti ir kaupti imuninę atmintį. Dėl to vaikystėje dažnesnis sirgimas laikomas natūraliu procesu, kuris ilgainiui padeda organizmui tapti atsparesniam.

Svarbu stebėti bendrą vaiko savijautą ir augimą, nes dažnos, bet lengvos infekcijos paprastai nėra rimtos sveikatos problemos požymis.

Mažesnė „imuninė atmintis“

Suaugusieji per gyvenimą jau yra susidūrę su daugybe virusų, todėl jų organizmas juos „atsimena“ ir gali greičiau bei efektyviau į juos reaguoti.

Imuninė sistema, turėdama sukauptą antikūnų rezervą ir imuninę atmintį, dažnai padeda infekciją įveikti lengviau arba net visai nesusirgti. Tuo tarpu vaikai su daugeliu virusų susiduria pirmą kartą ir dar neturi susiformavusios imuninės patirties.

Organizmui reikia laiko atpažinti sukėlėją ir sukurti tinkamą apsaugos mechanizmą. Dėl šios priežasties vaikystėje infekcijos pasitaiko dažniau, ypač pradėjus lankyti darželį ar mokyklą.

Dažnesnis kontaktas su kitais vaikais

Darželis ir mokykla yra palanki terpė infekcijoms plisti, nes vaikai nuolat būna artimame kontakte. Jie žaidžia greta vienas kito, dalijasi žaislais, dažnai dar nemoka tinkamai prisidengti burnos kosėdami ar čiaudėdami. Be to, didelę dienos dalį praleidžia uždarose patalpose, kur virusai lengviau cirkuliuoja. Dėl šių priežasčių pirmieji metai darželyje dažniausiai būna sudėtingiausi – būtent tuomet vaikai serga dažniau, kol jų imuninė sistema įgyja daugiau patirties.

Kada sirgimas laikomas normaliu?

Ikimokyklinio amžiaus vaikui sirgti peršalimo ligomis 6–10 kartų per metus yra laikoma norma. Tai ypač būdinga pradėjus lankyti darželį, kai organizmas susiduria su daugybe naujų virusų. Svarbiausia atkreipti dėmesį ne į patį sirgimų skaičių, o į jų eigą. Viskas gerai, jei infekcijos nesikomplikuoja, vaikas tarp sirgimų jaučiasi puikiai, yra aktyvus, auga ir vystosi pagal amžių. Tokiais atvejais dažnesni peršalimai dažniausiai rodo ne silpną imunitetą, o jo brendimo procesą.

Prevencija: kaip sumažinti sirgimų skaičių?

Skiepai

Vakcinacija padeda suformuoti specifinį imunitetą, mažina sunkių ligų ir komplikacijų riziką.

Reguliarus buvimas lauke

Grynas oras stiprina kvėpavimo sistemą, gerina miegą, mažina laiką uždarose patalpose.

Subalansuota mityba

Augančiam organizmui itin svarbu, kad su maistu gautų pakankamai baltymų, geležies, vitaminų B, D ir C, cinko, omega‑3,  ir būtų suvartojamas pakankamas skysčių kiekis.

Nosies higiena

Nosies plovimas izotininiu druskos tirpalu (pvz. “jūros vandeniu”) padeda pašalinti virusus,  drėkina gleivinę ir mažina komplikacijų riziką.

Oro drėkinimas namuose

40–60 % oro drėgmė saugo gleivines nuo išsausėjimo ir mažina kvėpavimo takų dirginimą.

Kada kreiptis į gydymo įstaigą?

Didžioji dalis vaikų peršalimo ligų yra virusinės kilmės – skaičiuojama, kad net apie 90–95 % viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukelia būtent virusai. Tai reiškia, kad antibiotikai tokiais atvejais neveikia, o specifinio antivirusinio gydymo dažniausiai neprireikia. Išimtys taikomos tik tam tikroms infekcijoms, pavyzdžiui, gripui ar COVID-19, kai gydytojas individualiai sprendžia dėl tikslinio gydymo poreikio.

Daugeliu atvejų vaiko organizmas su virusu susidoroja pats per kelias dienas. Jei sumažinus temperatūrą vaikas tampa žvalesnis, žaidžia, domisi aplinka, geria pakankamai skysčių, šlapinasi įprastai – tai dažniausiai rodo, kad liga eiga yra lengva ir pakanka namų priežiūros bei simptomų lengvinimo priemonių. Tokiu atveju skubėti į gydymo įstaigą nebūtina – svarbiau stebėti vaiko būklę.

Į medikus reikėtų kreiptis nedelsiant, jei pasireiškia bent vienas iš šių požymių:

Kvėpavimo sutrikimai:

  • Dusulys, padažnėjęs kvėpavimas;
  • Įtraukiami tarpšonkauliniai tarpai;
  • Švilpiantis ar stenintis kvėpavimas,

Labai aukšta ar užsitęsusi temperatūra:

  • 39 °C;
  • Karščiavimas trunka ilgiau nei 3 dienas;
  • Temperatūra sunkiai mažėja vaistais.

Bendros būklės blogėjimas:

  • Vaikas vangus, mieguistas;
  • Sunkiai pažadinamas;
  • Atsisako gerti skysčius.

Dehidratacijos požymiai:

  • Sausos lūpos ir burna;
  • Retas šlapinimasis;
  • Verkia be ašarų.

Stiprus skausmas:

  • Ausies skausmas;
  • Stiprus gerklės ar galvos skausmas.

Bėrimai:

  • Neišnykstantys paspaudus;
  • Kartu su karščiavimu.

Kūdikiams:

  • Jei karščiuoja jaunesnis nei 3 mėn. kūdikis.