Hepatitas C – slapta grėsmė, apie kurią daugelis sužino per vėlai
Hepatitas C – slapta grėsmė, apie kurią daugelis sužino per vėlai
Galima jaustis visiškai sveikam, neturėti jokių nusiskundimų, gyventi įprastą gyvenimą – ir vis dėlto sirgti virusine kepenų liga. Būtent taip dažniausiai pasireiškia hepatitas C. Tai infekcija, kuri metų metus gali tyliai progresuoti organizme, kol galiausiai nustatoma atsitiktinai arba jau išsivysčius rimtiems kepenų pažeidimams. Hepatito C virusas pažeidžia kepenų ląsteles ir sukelia lėtinį uždegimą. Ilgainiui kepenų audinys randėja, vystosi fibrozė, cirozė, o pažengusiais atvejais gali išsivystyti kepenų vėžys ar kepenų nepakankamumas. Tačiau klastingiausia tai, kad visa tai gali vykti be jokių aiškių simptomų.
Dėl šios priežasties daugelis žmonių apie infekciją sužino tik atlikę profilaktinius kraujo tyrimus. Ankstyva diagnostika yra itin svarbi, nes šiuolaikinis gydymas gali visiškai išgydyti hepatitą C ir sustabdyti ligos progresavimą. Todėl rizikos grupėms priklausantiems asmenims rekomenduojama bent kartą gyvenime atlikti hepatito C tyrimą, net jei jaučiamasi gerai.
Ar hepatitu C lengva užsikrėsti?
Virusas plinta per kraują – kai užkrėstas kraujas patenka į kito žmogaus kraujotaką. Kasdienis kontaktas nėra pavojingas: hepatitas C neplinta per maistą, bučinius, rankos paspaudimą, kosulį ar bendrus indus. Vis dėlto rizika atsiranda situacijose, kur naudojami odą pažeidžiantys instrumentai.
Užsikrėsti galima:
- Dalijantis adatomis ar švirkštais
- Per nesterilius medicinos instrumentus
- Per kraujo perpylimus (ypač atliktus seniau)
- Atliekant tatuiruotes ar auskarų vėrimą
- Darantis permanentinį makiažą
- Atliekant manikiūrą ar pedikiūrą nesteriliais įrankiais
Svarbu suprasti, kad rizika nėra susijusi tik su siaura žmonių grupe.
Apie tyrimą verta pagalvoti, jei:
- Turite tatuiruočių
- Vėrėtės auskarus
- Atliekate manikiūrą ar pedikiūrą salonuose
- Darėtės permanentinį makiažą
- Turėjote chirurginių ar odontologinių procedūrų
- Jums buvo perpiltas kraujas
- Dirbate sveikatos priežiūros srityje
Net jei tai vyko prieš 10 ar 20 metų, infekcija galėjo likti nepastebėta.
Taip. Skaičiuojama, kad Lietuvoje su hepatito C virusu gali gyventi dešimtys tūkstančių žmonių, tačiau dalis jų apie tai nežino.
Būtent dėl besimptomės eigos infekcija dažnai nustatoma pavėluotai, todėl ši liga išlieka aktuali visuomenės sveikatos problema.
Lietuvoje vykdoma nacionalinė hepatito C patikros programa. Pagal ją vieną kartą gyvenime nemokamai tiriami visi gyventojai, gimę 1945–1994 metais – net jei nejaučia jokių simptomų.
Ši karta pasirinkta todėl, kad anksčiau kraujo donorų patikra ir instrumentų sterilizacija nebuvo tokio lygio kaip šiandien, todėl užsikrėtimo rizika galėjo būti didesnė.
Svarbu: rizikos grupėms priklausantys asmenys turėtų savarankškai tirtis dažniau, nepriklausomai nuo amžiaus.
Norint pasitikrinti pagal program arba savarankiškai, kreipkitės į savo šeimos kliniką – tyrimas (AHCV) paprastas, atliekamas iš kraujo. Jei priklausote tikslinei grupei ar turėjote bent vieną rizikos veiksnį, šeimos klinikos ragina nedelsti ir pasinaudoti galimybe išsitirti profilaktiškai.
Ar hepatitas C turi simptomų?
Dažniausiai – ne. Būtent todėl liga tokia klastinga.
Jei simptomai pasireiškia, jie dažnai neryškūs:
- Nuovargis
- Silpnumas
- Pykinimas
- Apetito stoka
- Diskomfortas pilve
Odos ar akių gelta dažniausiai atsiranda tik pažengus kepenų pažeidimui.
Jei simptomų nėra – gal viskas gerai?
Deja, ne.
Kepenys neturi skausmo receptorių ir ilgai kompensuoja pažeidimą, todėl žmogus gali sirgti 10–20 metų to nežinodamas. Vienintelis patikimas būdas sužinoti – atlikti kraujo tyrimą.
Kas nutinka, jei liga nustatoma vėlai?
Negydomas hepatitas C progresuoja lėtai, bet nuosekliai.
Per daugelį metų gali išsivystyti:
- Kepenų fibrozė
- Kepenų cirozė
- Kepenų nepakankamumas
- Kepenų vėžys
Rizika didėja vartojant alkoholį ar turint kitų kepenų ligų.
Ar hepatitas C išgydomas?
Taip – ir tai viena svarbiausių žinučių.
Šiuolaikiniai antivirusiniai vaistai leidžia išgydyti daugiau nei 95 % pacientų. Virusas pašalinamas iš organizmo, sustabdomas kepenų pažeidimo progresavimas.
Dažniausiai gydymas trunka 8–12 savaičių, rečiau – iki 24 savaičių. Jis paprastai gerai toleruojamas ir leidžia gyventi įprastą gyvenimą.
Ar galima užsikrėsti pakartotinai?
Taip. Net ir išgijus imunitetas nesusidaro, todėl pakartotinis užsikrėtimas įmanomas, jei vėl patenkama į rizikingą situaciją.