Skydliaukės sveikatos mėnuo
Skydliaukės ligos: kodėl jos tokios dažnos ir ką galime padaryti profilaktiškai?
Kas yra skydliaukė ir ką ji daro? Skydliaukė – maža, drugelio formos liauka kaklo priekyje – daro neproporcingai didelę įtaką mūsų savijautai. Ji veikia energijos lygį, kūno svorį, širdies darbą, nuotaiką, odos ir plaukų būklę, menstruacinį ciklą ir vaisingumą. Dėl to skydliaukės ligos dažnai pasireiškia nespecifiškai ir ilgai lieka neatpažintos. Neatsitiktinai skydliaukės sutrikimai laikomi viena dažniausių endokrininių problemų, ypač tarp moterų.
Skydliaukės hormonai ir jų reikšmė organizmui
Skydliaukė gamina du pagrindinius hormonus:
– T4 (tiroksiną) – pagrindinę, tačiau pasyvesnę hormono formą;
– T3 (trijodtironiną) – aktyvesnį hormoną, atsakingą už tiesioginį poveikį ląstelėms.
Didžioji dalis T3 susidaro organizme iš T4, todėl svarbus ne tik jų kiekis, bet ir tarpusavio pusiausvyra.
Šie hormonai atlieka esminį vaidmenį:
– reguliuoja medžiagų apykaitą ir kūno temperatūrą,
– daro įtaką širdies ritmui bei energijos panaudojimui,
– veikia nervų sistemos funkcijas ir bendrą savijautą.
Kas yra TSH?
TSH (skydliaukę stimuliuojantis hormonas) gaminamas hipofizėje ir veikia tarsi vidinis organizmo „termostatas“.
– Kai skydliaukės hormonų per mažai – TSH lygis pakyla, skatindamas jų gamybą.
– Kai jų per daug – TSH sumažėja, lėtindamas šią funkciją.
Būtent todėl TSH tyrimas dažniausiai yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis, kai vertinama skydliaukės funkcija ar įtariamas jos sutrikimas.
Kaip dažnai Lietuvoje pasitaiko skydliaukės ligos?
Pagal Lietuvoje registruotus sveikatos sistemos duomenis:
– apie 9 % gyventojų turi diagnozuotą skydliaukės funkcijos sutrikimą
– hipotirozė nustatoma maždaug 3–4 % gyventojų
– hipertirozė – apie 1 %
Tai diagnozuoti atvejai – realus paplitimas tikėtina didesnis, nes dalis žmonių turi lengvus ar subklinikinius sutrikimus ir nėra ištirti.
Pasaulio mastu populiaciniai tyrimai rodo:
– hipotirozė gali paveikti iki 5 %, dar panašiai tiek atvejų lieka nediagnozuoti
– hipertirozė dažniausiai siekia 0,2–2,5 %
– skydliaukės mazgai echoskopiškai randami net ketvirtadaliui suaugusiųjų.
Hipotirozė (per mažai hormonų)
Dažniausiai susijusi su autoimuniniu Hashimoto tiroiditu.
Galimi simptomai:
– nuolatinis nuovargis, mieguistumas;
– šalčio netoleravimas;
– svorio augimas;
– sausa oda, plaukų slinkimas;
– vidurių užkietėjimas;
– sulėtėjęs pulsas;
– gausios ar ilgesnės mėnesinės.
Hipertirozė (per daug hormonų)
Dažniausiai susijusi su Graves (Basedow) liga.
Galimi simptomai:
– širdies plakimas, nerimas, dirglumas;
– prakaitavimas, karščio pojūtis;
– svorio kritimas;
– rankų drebėjimas;
– nemiga;
– retesnės mėnesinės ar ciklo sutrikimai.
Skydliaukės mazgai
Dauguma mazgų yra gerybiniai ir nesukelia simptomų, tačiau naujai atsiradęs kaklo gumbelis, rijimo ar balso pokyčiai – signalas pasitikrinti.
Skydliaukės ligos dažniausiai atsiranda dėl kelių veiksnių derinio:
– autoimuniniai procesai
– jodo trūkumas arba perteklius (Lietuvoje vienodai reikšmingos abi);
– genetinis polinkis;
– hormoniniai gyvenimo etapai (nėštumas, laikotarpis po gimdymo, perimenopauzė);
– lėtinis stresas;
– naktinis ar pamaininis darbas;
– tam tikri vaistai ir kaklo srities spindulinė terapija;
– mikroelementų trūkumas (selenas, geležis, cinkas, vitaminas D).
1. Subalansuotas jodo kiekis (ne per daug ir ne per mažai)
Jodas būtinas skydliaukės hormonų gamybai, tačiau kraštutinumai kenkia.
Kas padeda:
• įprastas, saikingas joduotos druskos vartojimas;
• žuvis, jūros gėrybės – kelis kartus per savaitę.
Ko vengti profilaktiškai:
• didelių dozių jodo papildų be gydytojo rekomendacijos;
• jūros dumblių, „detoks“ ar „skydliaukės aktyvinimo“ papildų.
Tai ypač svarbu moterims, planuojančioms nėštumą.
2. Užtikrinti svarbių mikroelementų balansą
Skydliaukės hormonų gamyba ir aktyvacija priklauso nuo kelių medžiagų:
• Selenas – svarbus T4 virtimui į T3;
• Geležis – reikalinga hormonų sintezei;
• Cinkas – dalyvauja hormonų receptorių veikloje;
• Vitaminas D – veikia imuninę sistemą;
Profilaktiškai geriausia:
• siekti pilnavertės mitybos;
• papildus vartoti tik nustačius trūkumą, o ne „dėl visa ko“.
3. Reguliarus ir pakankamas miegas
Skydliaukės ašis veikia pagal cirkadinį ritmą;
• miego trūkumas keičia TSH svyravimus;
• naktinis darbas didina hormoninį ir imuninį stresą.
Profilaktiškai padeda:
• reguliarus miego grafikas;
• šviesos ribojimas vakare;
• kiek įmanoma stabilesnis ritmas net dirbant pamainomis.
4. Streso valdymas – ne „ezoterika“, o biologija
Lėtinis stresas:
• didina kortizolį;
• keičia imuninę reakciją;
• gali išprovokuoti autoimuninius procesus.
Praktiški sprendimai:
• reguliarus fizinis aktyvumas;
• pertraukos darbe;
• psichoemocinės sveikatos palaikymas.
Streso mažinimas ne gydo, bet sumažina riziką paūmėjimams.
5. Nerūkyti ir riboti stimuliatorius
• rūkymas siejamas su didesne Graves ligos ir akių pažeidimo rizika;
• didelis kofeino kiekis gali sustiprinti simptomus (širdies plakimą, nerimą).
6. Atsargiai su „madingais“ papildais ir dietomis
• „Skydliaukę aktyvinantys“ papildai dažnai neturi mokslinio pagrindo;
• griežtos eliminacinės dietos gali lemti mikroelementų trūkumus.
Sveika skydliaukė nemėgsta kraštutinumų.
7. Profilaktiniai tyrimai – kada jie prasmingi?
Profilaktinis TSH tyrimas gali būti tikslingas, jei:
• šeimoje buvo skydliaukės ligų;
• planuojamas nėštumas;
• dirbamas naktinis ar pamaininis darbas;
• vargina neaiškūs, ilgalaikiai simptomai;
• po gimdymo ar perimenopauzėje.
Sveikiems, simptomų neturintiems žmonėms reguliariai kartoti tyrimų kasmet nebūtina, bet individualus vertinimas – svarbus.
8. Ankstyvas dėmesys simptomams
Profilaktika – tai ne tik „daryti tyrimus“, bet ir:
• pastebėti kūno siunčiamus signalus;
• neignoruoti ilgalaikio nuovargio, širdies plakimo, ciklo pokyčių.
10 auksinių taisyklių skydliaukės sveikatai
1. Laikykis jodo balanso – venk kraštutinumų.
2. Neignoruok nuolatinio nuovargio.
3. Rūpinkis mikroelementais atsakingai.
4. Gerbk miegą ir paros ritmą.
5. Valdyk stresą.
6. Atsargiai su „detoksais“ ir madingais papildais.
7. Stebėk menstruacinį ciklą.
8. Nerūkyk ir ribok kofeiną.
9. Žinok savo riziką.
10. Tikrinkis tada, kai tai prasminga.
Gyvenimo būdas ir prevencija turi reikšmės
Skydliaukės ligos yra dažnos, bet dažniausiai gerai kontroliuojamos, jei nustatomos laiku. Nors ne visoms jų galima užkirsti kelią, gyvenimo būdas, dėmesys simptomams ir individualiai pagrįsta profilaktika gali turėti didelę reikšmę savijautai, ciklui ir gyvenimo kokybei.
Svarbu: dėl asmeninių sveikatos problemų RX-VAISTINE.LT rekomenduoja kreiptis į savo šeimos gydytoją arba, turint siuntimą, – pas atitinkamos srities specialistą.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo ar vaistininko konsultacijos. Vaistus vartokite tik pagal gydytojo paskyrimą ir pakuotės lapelyje pateiktas instrukcijas.
Dėl tinkamiausio gydymo visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.