Sezoninės peršalimo ligos

Tai ūmiai prasidedanti virusinė infekcija, kuri dažnai pasižymi žymiai sunkesne eiga nei įprastas peršalimas ar slogos virusas. Liga plinta oro lašeliniu būdu ir gali greitai paveikti visą organizmą.

Pagrindiniai gripo simptomai:

• staigus, aukštas karščiavimas (dažnai virš 38 °C),

• galvos skausmas, raumenų ir sąnarių skausmai,

• stiprus bendras silpnumas, šaltkrėtis,

• sausas, varginantis kosulys,

• kartais pasireiškia gerklės skausmas ar akių perštėjimas.

Gripas dažniausiai trunka apie 5–7 dienas, tačiau nuovargis ar kosulys gali išlikti ilgiau. Kai kuriems žmonėms liga baigiasi be komplikacijų, tačiau daugeliui – ypač priklausantiems rizikos grupėms – gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Dažniausios gripo komplikacijos:

• plaučių uždegimas (gali būti virusinės ar bakterinės kilmės),

• bronchitas, dažniausiai pasireiškiantis tiems, kurie serga lėtinėmis plaučių ligomis,

• sinusitas, vidurinės ausies uždegimas (ypač vaikams),

• lėtinių ligų (pvz., astmos, diabeto, širdies ligų) paūmėjimas,

• retesniais atvejais – širdies raumens (miokardito) ar centrinės nervų sistemos pažeidimai.

Gripas yra labai užkrečiamas:

• Virusas plinta oro lašeliniu būdu kalbant, čiaudint ar kosint.

• Užsikrėtęs asmuo tampa užkrečiamas dar dieną prieš pasireiškiant simptomams ir gali platinti virusą apie 5–7 dienas, o vaikai ar silpnesnės imuninės sistemos žmonės – net ilgiau.

• Dėl to labai svarbu likti namuose, kai atsiranda simptomų, ir saugoti aplinkinius.

Kas priklauso rizikos grupėms?

• vyresni nei 65 metų asmenys,

• mažamečiai vaikai (ypač iki 5 metų),

• nėščiosios,

• asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis,

• žmonės, turintys nusilpusią imuninę sistemą.

Kaip apsisaugoti nuo gripo?

• Skiepai – veiksmingiausia prevencinė priemonė. Kasmetinė vakcinacija rekomenduojama visiems, tačiau ypač svarbi rizikos grupėms ir vaikams.

• Antivirusiniai vaistai, paskirti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų atsiradimo, gali sutrumpinti ligos eigą ir sumažinti komplikacijų tikimybę.

• Asmens higiena, dažnas rankų plovimas, paviršių dezinfekavimas, kosėjimo etiketas ir kaukių dėvėjimas – taip pat svarbios apsaugos priemonės.

COVID-19 – tai virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri ir toliau aktyviai cirkuliuoja šaltuoju metų laiku, dažnai kartu su gripu ir kitomis peršalimo ligomis. Nors daugeliui žmonių liga pasireiškia lengva ar vidutinio sunkumo forma, tam tikroms žmonių grupėms ji vis dar gali būti pavojinga.

Galimi simptomai gali būti įvairūs:

• karščiavimas;

• sausas arba drėgnas kosulys;

• gerklės skausmas ar perštėjimas;

• sloga ar nosies užgulimas;

• bendras silpnumas, nuovargis;

• galvos skausmas, raumenų skausmai;

• skonio ar kvapo pokyčiai (nors šis simptomas retesnis naujesnių atmainų atveju);

• kai kuriais atvejais – dusulys, krūtinės spaudimas, virškinimo sutrikimai.

Simptomai dažnai primena gripą ar peršalimą, todėl svarbu neatmesti COVID-19 kaip galimos priežasties, ypač esant kontaktui su sergančiu asmeniu ar simptomams trunkant ilgiau nei įprasta.

Gydymo galimybės Lietuvoje:

• Lietuvoje rizikos grupių asmenims (vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, imunosupresuotiems pacientams) taikomas specifinis antivirusinis gydymas;

• Gydymas efektyviausias, kai pradedamas ankstyvoje ligos stadijoje – per pirmąsias 5 dienas nuo simptomų pradžios;

• Tokia terapija gali reikšmingai sumažinti sunkios ligos eigos, hospitalizacijos ir komplikacijų riziką;

• Dėl gydymo galimybių svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, ypač jei priklausote rizikos grupei.

Prevencijos priemonės išlieka aktualios:

• Reguliarus rankų plovimas, paviršių dezinfekcija;

• Vengimas artimo kontakto su sergančiais asmenimis;

• Kaukės dėvėjimas viešose, uždarose erdvėse protrūkių metu;

• Izoliavimasis pajutus simptomus – svarbu ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Skiepai nuo COVID-19 taip pat tebėra viena svarbiausių prevencijos priemonių, ypač rizikos grupių asmenims. Atnaujintos vakcinos pritaikytos naujesnėms viruso atmainoms.

Pastaraisiais metais Europoje stebimas padidėjęs Mycoplasma pneumoniae infekcijų skaičius, ypač tarp vaikų, paauglių ir jaunų suaugusiųjų. Nors dažniausiai žiemą kalbame apie virusines infekcijas, ši – bakterinė, tačiau pasireiškianti atipiniais, dažnai su peršalimu painiojamais simptomais.

Kas tai per bakterija?
Mycoplasma pneumoniae – tai bakterija, neturinti ląstelės sienelės, todėl jos sukeliama liga vadinama atipine pneumonija. Dėl šios savybės įprasti antibiotikai (pvz., penicilinai) šios bakterijos neveikia.

Simptomai vaikams ir paaugliams:

• Užsitęsęs, dažnai naktinis, priepuolinis sausas kosulys;

• Gerklės skausmas;

• Nuovargis;

• Ausų skausmas arba užgulimo jausmas.

Simptomai suaugusiesiems:

• Ilgai trunkantis sausas kosulys;

• Bendras silpnumas;

• Subfebrili (apie 37–37,5 °C) arba banguojanti temperatūra,

Dažnai ši infekcija painiojama su virusiniu peršalimu ar bronchitu, tačiau jos eiga ilgesnė, o įprastinis gydymas gali būti neveiksmingas.

Gydymas
Kai kuriais atvejais liga praeina savaime, tačiau jei simptomai užsitęsia, būtina gydytojo konsultacija. Gydymui skiriami antibiotikai iš makrolidų grupės (pvz., klaritromicinas, azitromicinas), nes jie veiksmingi prieš bakterijas be ląstelės sienelės. Antibiotikų skyrimas visada turi būti pagrįstas gydytojo sprendimu.

Papildoma informacija
Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, dažniausiai uždarose erdvėse, todėl ją dažnai fiksuoja kolektyvuose – mokyklose, darželiuose, šeimose. Inkubacinis laikotarpis gali siekti iki 3 savaičių. Nors liga dažniausiai nėra pavojinga, negydoma gali užsitęsti ir pabloginti gyvenimo kokybę.