Galvos skausmas: kas jį išprovokuoja?
Galvos skausmas: kas jį išprovokuoja?
Galvos skausmas – vienas dažniausių sveikatos nusiskundimų, su kuriuo bent kartą gyvenime susiduria beveik kiekvienas žmogus. Jis gali pasireikšti įvairiu intensyvumu – nuo lengvo, trumpalaikio maudimo iki stipraus, kasdienę veiklą trikdančio skausmo, lydimo jautrumo šviesai, garsui ar net pykinimo. Dažniausiai galvos skausmai nėra pavojingi ir priskiriami vadinamiesiems pirminiams galvos skausmams, tokiems kaip įtampos tipo galvos skausmas ar migrena. Juos dažnai išprovokuoja stresas, pervargimas, miego trūkumas, netaisyklinga laikysena, ilgas darbas prie kompiuterio, skysčių stoka ar hormoniniai pokyčiai. Vis dėlto kai kuriais atvejais galvos skausmas gali būti ir rimtesnės sveikatos problemos simptomas.
Dažniausi galvos skausmo tipai
Tai dažniausiai pasitaikantis galvos skausmo tipas. Jis paprastai jaučiamas kaip bukas, spaudžiantis, „veržiantis“ skausmas, dažniausiai abiejose galvos pusėse. Skausmas paprastai būna nestiprus arba vidutinio stiprumo ir nepadidėja nuo fizinio aktyvumo.
Dažniausi provokuojantys veiksniai:
- emocinė įtampa ir stresas
- miego trūkumas ar nereguliarus režimas
- ilgas darbas prie kompiuterio, kaklo ir pečių raumenų įtampa
- skysčių trūkumas, praleisti valgymai
Lengvo ir vidutinio stiprumo įtampos tipo galvos skausmo atveju dažnai pakanka gyvenimo būdo korekcijos.
Rekomenduojama:
- reguliarus miegas ir poilsis
- pakankamas skysčių vartojimas
- reguliarus maitinimasis, vengiant ilgesnių pertraukų
- pertraukos dirbant prie kompiuterio, taisyklinga laikysena
- kaklo, pečių ir nugaros tempimo pratimai
- streso valdymo metodai (kvėpavimo pratimai, meditacija, fizinis aktyvumas)
Šios priemonės ypač svarbios žmonėms, kuriems galvos skausmai kartojasi dažnai.
Jei nemedikamentinių priemonių nepakanka, gali būti vartojami nereceptiniai vaistai nuo skausmo:
- paracetamolis
- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pvz., ibuprofenas ar naproksenas
Svarbu:
- vartoti mažiausią veiksmingą dozę
- nevartoti dažniau nei 2–3 dienas per savaitę, nes per dažnas vartojimas gali sukelti vaistų pervartojimo galvos skausmą
- vengti kelių skausmą malšinančių vaistų derinių be gydytojo rekomendacijos
Jei įtampos tipo galvos skausmas tampa lėtinis (skausmas ≥15 dienų per mėnesį ilgiau nei 3 mėnesius), gydytojas gali skirti profilaktinį gydymą.
Dažniausiai taikoma:
- amitriptilinas (mažomis dozėmis)
- rečiau – kiti antidepresantai
Profilaktinis gydymas nemalšina ūmaus skausmo tačiau mažina skausmų dažnį ir intensyvumą ilgalaikėje perspektyvoje.
- Įtampos tipo galvos skausmas paprastai nėra pavojingas
- Dažniausiai jis gerai reaguoja į gyvenimo būdo korekciją
- Jei vaistų reikia vis dažniau arba skausmas tampa kasdienis – būtina gydytojo konsultacija
Migrena
Migrena yra lėtinė neurologinė liga, kuri pasireiškia pasikartojančiais vidutinio ar stipraus intensyvumo galvos skausmo priepuoliais.
Migrena serga apie 12–15 % visos populiacijos. Ji apie tris kartus dažnesnė moterims nei vyrams, dažniausiai prasideda paauglystėje ar jauname amžiuje ir labiausiai paplitusi 15–49 metų amžiaus grupėje. Migrena dažnesnė ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse ir miestuose, taip pat turi genetinį komponentą.
Migrenos simptomai:
- pulsuojantis, dažnai vienpusis galvos skausmas
- skausmas sustiprėja judant ar dirbant
- pykinimas ir (ar) vėmimas
- jautrumas šviesai, garsams ir kvapams
Migrena su aura
Apie 25–30 % migrena sergančių žmonių patiria migreną su aura. Aura – tai laikini neurologiniai simptomai, kurie dažniausiai pasireiškia prieš galvos skausmą ir trunka nuo 5 iki 60 minučių.
Auros simptomai:
- regos sutrikimai (mirgėjimas, zigzagų linijos, tamsios dėmės)
- jutiminiai pojūčiai (tirpimas, dilgčiojimas)
- rečiau – kalbos sutrikimai
Svarbu žinoti, kad auros simptomai nėra insultas, tačiau jei jie atsiranda pirmą kartą ar yra neįprasti, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Migrenos gydymas
Migrenos gydymas apima:
- ūminio priepuolio gydymą (nuskausminamieji ar specifiniai vaistai)
- provokuojančių veiksnių atpažinimą
Kodėl kartojantis migrenai būtina kreiptis į gydytoją?
1. Migrena gali progresuoti ir tapti lėtine
Jei migrenos priepuoliai kartojasi dažnai (pvz., 4 ir daugiau dienų per mėnesį), negydoma ar netinkamai gydoma migrena gali:
- dažnėti,
- stiprėti,
- pereiti į lėtinę migreną (skausmas ≥15 dienų per mėnesį).
Ankstyvas gydytojo įsikišimas padeda to išvengti.
2. Per dažnas nuskausminamųjų vartojimas gali pabloginti situaciją
Daugelis migrena sergančių žmonių bando gydytis savarankiškai, dažnai vartodami vaistus nuo skausmo. Tai gali sukelti vaistų pervartojimo galvos skausmą, kai:
- galvą ima skaudėti vis dažniau,
- vaistai tampa mažiau veiksmingi,
- susidaro „uždaras ratas“.
Gydytojas padeda sudaryti saugų ir veiksmingą gydymo planą.
3. Gydytojas gali paskirti specifinį migrenos gydymą
Ne visi vaistai nuo skausmo tinka migrenai.
Kreipiantis į gydytoją:
- gali būti paskirti specifiniai migrenai skirti vaistai (pvz., triptanai),
- prireikus – profilaktinis gydymas, mažinantis priepuolių dažnį ir intensyvumą,
- parenkamas individualus gydymas pagal paciento amžių, gretutines ligas ir vartojamus vaistus.
4. Reikia atmesti kitas galvos skausmo priežastis
Nors migrena dažniausiai nėra pavojinga, besikeičiantis ar neįprastas galvos skausmas gali būti ir kitos ligos simptomas.
Gydytojo konsultacija būtina, jei:
- skausmas keičia pobūdį,
- atsiranda nauji neurologiniai simptomai,
- aura tampa neįprasta ar užsitęsia,
- migrena prasidėjo vėliau nei įprasta (pvz., vyresniame amžiuje).
5. Migrena veikia gyvenimo kokybę ir darbingumą
Migrena yra viena dažniausių:
- laikino nedarbingumo,
- praleistų darbo ar mokymosi dienų,
- emocinio išsekimo priežasčių.
Tinkamas gydymas padeda:
- sumažinti priepuolių skaičių,
- greičiau nutraukti skausmą,
- pagerinti kasdienę veiklą ir gyvenimo kokybę.
6. Ypatingos situacijos, kai gydytojo konsultacija būtina
Būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- migrena kartojasi dažniau nei kelis kartus per mėnesį,
- vaistai nepadeda arba jų reikia vis didesnių dozių,
- pasireiškia migrena su aura, ypač jei aura nauja ar pasikeitė,
- migrena pasireiškia nėštumo metu,
- migrena derinasi su kitomis ligomis (pvz., širdies ir kraujagyslių).
Vaistų pervartojimo galvos skausmas
Jei nuskausminamieji vaistai vartojami per dažnai, gali išsivystyti vaistų pervartojimo galvos skausmas, kai galvą ima skaudėti beveik kasdien. Tokiu atveju būtina gydytojo konsultacija.
Klasterinis galvos skausmas
Klasterinis galvos skausmas yra retas, tačiau itin stiprus pirminis galvos skausmas.
Jis kyla dėl pagumburio (hipotalamo) veiklos sutrikimo, susijusio su biologinio laikrodžio reguliacija. Priepuoliai dažnai pasireiškia tuo pačiu paros metu ir kartojasi tam tikrais metų laikais.
Būdingi simptomai:
- staigus, labai stiprus vienpusis skausmas aplink akį ar smilkinį
- ašarojimas, nosies užgulimas, akių paraudimas
- voko nusileidimas, veido prakaitavimas
- stiprus neramumas
Ką svarbu žinoti?
- klasterinis galvos skausmas nėra gydomas įprastais nuskausminamaisiais
- dažnas ar labai stiprus vienpusis skausmas aplink akį – aiški indikacija kreiptis į gydytoją
- ankstyva diagnostika leidžia greičiau parinkti veiksmingą gydymą
Pavojingi galvos skausmai, kada kreiptis į medikus?
Būtina skubiai kreiptis į gydytoją, jei:
- galvos skausmas atsirado staiga ir yra pats stipriausias gyvenime
- jį lydi kalbos, regėjimo ar judesių sutrikimai
- pasireiškia karščiavimas ar sprando stingimas
- galvos skausmas atsirado po traumos
- tai naujas skausmas vyresniame nei 50 metų amžiuje
Nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus, jei:
- galvos skausmas labai stiprus ir kartu trinka sąmonė
- atsirado ūmus silpnumas ar regėjimo praradimas