Jūsų krepšelyje nėra prekių
Autoimuninės ligos: ką svarbu žinoti ir kada kreiptis į gydytoją?
Kas yra autoimuninės ligos?
Autoimuninės ligos – tai būklės, kai imuninė sistema, kuri įprastai saugo organizmą nuo virusų ir bakterijų, pradeda klaidingai pulti savo paties audinius. Tai gali paveikti beveik bet kurį organą: odą, sąnarius, žarnyną, skydliaukę, kasą, nervų sistemą ir kt.
Dažniausios autoimuninės ligos:
Kas gali sukelti autoimunines ligas?
Genetika – autoimuninės ligos dažnesnės, jei serga šeimos nariai.
Tai reiškia, kad paveldimumas gali turėti reikšmingą įtaką imuninės sistemos veiklai ir polinkiui į tam tikras ligas.
Infekcijos – kai kurios gali suaktyvinti imuninę sistemą.
Jos gali paskatinti organizmą klaidingai atpažinti savo audinius kaip svetimus ir pradėti juos atakuoti.
Stresas – ilgalaikis stresas silpnina imuniteto reguliaciją.
Dėl to organizmas gali neadekvačiai reaguoti į dirgiklius ir pradėti autoimuninius procesus.
Hormonai – moterys serga dažniau (ypač 20–50 m.).
Tai siejama su hormoniniais svyravimais, kurie turi įtakos imuninės sistemos aktyvumui.
Aplinkos veiksniai – rūkymas, užterštumas, miego trūkumas.
Šie faktoriai gali skatinti uždegiminius procesus organizme ir sutrikdyti imuninės sistemos pusiausvyrą.
Žarnyno mikrobiotos pokyčiai – gali lemti imuninės sistemos disbalansą.
Žarnyno bakterijų įvairovės sumažėjimas siejamas su didesne autoimuninių ligų rizika.
- Nuolatinis nuovargis – vienas dažniausių autoimuninių ligų simptomų.
Jis išlieka net pailsėjus ir gali ženkliai paveikti kasdienę veiklą bei darbingumą. - Karščiavimas be aiškios priežasties – gali rodyti, kad organizme vyksta uždegiminiai procesai.
Toks karščiavimas dažnai pasireiškia bangomis ir nėra susijęs su infekcija. - Svorio kitimas – tiek netikėtas svorio mažėjimas, tiek augimas gali būti ligos požymis.
Tai dažnai susiję su hormonų disbalansu ar medžiagų apykaitos sutrikimais. - Silpnumas – pasireiškia raumenų jėgos sumažėjimu ir energijos trūkumu.
Jis gali būti susijęs su uždegimu ar imuninės sistemos poveikiu raumenims. - Plaukų slinkimas – dažnas reiškinys esant autoimuniniams sutrikimams.
Tai įvyksta, kai imuninė sistema pažeidžia plaukų folikulus, stabdydama jų augimą.
- Sąnarių skausmas ir patinimas – vienas dažniausių autoimuninių ligų požymių. Imuninė sistema gali pažeisti sąnarių audinius, sukeldama uždegimą, sustingimą ir skausmą.
- Odos bėrimai – dažnai rodo vidinį uždegimą ar imuninės sistemos sutrikimą. Bėrimai gali būti įvairaus pobūdžio – nuo paraudimo iki žvynelinių ar dėminių pažeidimų.
- Virškinimo sutrikimai – pasireiškia pilvo skausmu, pūtimu, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu.Tai gali būti žarnyno autoimuninių ligų, tokių kaip Krono liga ar opinis kolitas, požymis.
- Rankų ar kojų tirpimas – atsiranda, kai autoimuniniai procesai pažeidžia nervų sistemą. Tirpimas, dilgčiojimas ar jutimo praradimas dažnai rodo nervų dangalų uždegimą.
- Skydliaukės veiklos sutrikimai – imuninė sistema gali peraktyvinti arba susilpninti skydliaukės funkciją. Dėl to keičiasi energijos lygis, svoris, širdies ritmas ir nuotaika.
- Padidėję limfmazgiai – rodo, kad imuninė sistema aktyviai kovoja su uždegimu. Tai dažnas sisteminių autoimuninių ligų požymis, ypač kai pažeidžiami keli organai.
- Akių ar burnos sausumas – būdingas tokioms ligoms kaip Sjogreno sindromas. Sausumas atsiranda, kai imuninė sistema pažeidžia liaukas, gaminančias ašaras ir seiles.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite šiuos požymius:
Simptomai trunka ilgiau nei 2–4 savaites – užsitęsęs nuovargis, skausmas ar uždegimo požymiai gali rodyti rimtesnius imuninės sistemos sutrikimus.
Jaučiate stiprų ar progresuojantį skausmą – kai skausmas nepraeina ar stiprėja, būtina įvertinti, ar nėra uždegiminių ar autoimuninių procesų.
Atsiranda nepaaiškinami bėrimai – odos pakitimai gali būti pirmasis vidaus organų pažeidimo ar imuninės reakcijos signalas.
Keičiasi energijos lygis ar svoris – netikėtas svorio mažėjimas, priaugimas ar nuolatinis išsekimas gali rodyti hormoninius ar autoimuninius sutrikimus.
Pastebite neurologinius simptomus – tirpimas, dilgčiojimas ar raumenų silpnumas gali būti nervų sistemos pažeidimo požymiai.
Yra autoimuninių ligų šeimoje – paveldimumas padidina riziką susirgti, todėl verta pasikonsultuoti profilaktiškai.
Simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui – kai nuovargis, skausmas ar kiti požymiai riboja įprastą veiklą, gydytojo įvertinimas yra būtinas.
Pagalba sau
- Rūpintis savimi sergant autoimunine liga ar įtariant jos požymius – itin svarbu. Štai keli pagrindiniai būdai, padedantys palaikyti imuninės sistemos pusiausvyrą:
- Priešuždegiminė mityba – rinkitės šviežius vaisius, daržoves, riešutus, sveikus riebalus ir viso grūdo produktus. Venkite perdirbto maisto, cukraus ir perteklinio druskos kiekio. Tokia mityba mažina uždegiminius procesus organizme.
- Reguliarus miegas ir streso mažinimas – kokybiškas poilsis ir emocinė pusiausvyra stiprina imuninę sistemą. Skirkite laiko atsipalaidavimui – kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimai gamtoje ar meditacija gali padėti sumažinti įtampą.
- Fizinis aktyvumas – reguliarus, bet saikingas judėjimas pagerina kraujotaką, stiprina raumenis ir gerina nuotaiką. Net 30 minučių kasdienės veiklos (ėjimas, plaukimas, joga) turi teigiamą poveikį.
- Papildai pagal gydytojo rekomendaciją – kai kurių maistinių medžiagų, pvz., vitamino D, geležies ar omega-3 rūgščių, gali trūkti. Pasitarkite su gydytoju dėl tinkamų papildų.
- Receptiniai vaistai, jei paskiriami – laikykitės gydytojo nurodymų ir nevartokite vaistų savarankiškai. Tinkamas gydymas padeda kontroliuoti uždegimą ir išvengti komplikacijų.
Apibendrinimas
Autoimuninės ligos dažnai klastingos, nes simptomai vystosi pamažu ir gali būti įvairūs. Tačiau anksti pastebėjus pokyčius ir laiku nustačius diagnozę, daugumą jų galima sėkmingai suvaldyti. Jei jaučiate ilgalaikius ar progresuojančius simptomus – nedelskite ir kreipkitės į gydytoją.