Jūsų krepšelyje nėra prekių
Antibiotikų atsparumo grėsmė: kodėl jų negalima vartoti be priežasties
Antibiotikų atsparumo grėsmė: kodėl jų negalima vartoti be priežasties
Jie padėjo suvaldyti anksčiau mirtinas bakterines infekcijas, išgelbėjo milijonus gyvybių ir tapo pagrindu moderniai medicinai – nuo chirurginių operacijų iki sudėtingų gydymo procedūrų.
Tačiau šiandien pasaulis susiduria su rimta iššūkiu – bakterijų atsparumu antibiotikams. Tai reiškia, kad vis daugiau bakterijų tampa nejautrios anksčiau veikusiems vaistams. Toks procesas vyksta natūraliai, tačiau jį drastiškai pagreitina netinkamas antibiotikų vartojimas – kai šie vaistai vartojami be gydytojo paskyrimo, dėl virusinių infekcijų ar nutraukiami per anksti.
Atsparumas antibiotikams kelia grėsmę sugrįžti į laikus, kai net paprasta žaizda, plaučių uždegimas ar šlapimo takų infekcija galėjo būti mirtina. Todėl šiandien kaip niekad svarbu vartoti antibiotikus atsakingai, laikantis gydytojo nurodymų ir nepamiršti, kad šie vaistai – mūsų visų bendras turtas, kurį turime išsaugoti ateities kartoms.
Antibiotikų atsiradimo istorija
Nors natūralios antibakterinės medžiagos buvo žinomos jau nuo senovės, tik XX amžiaus pradžioje žmonija iš tiesų peržengė ribą tarp atsitiktinio gydymo ir modernios medicinos.
1928 m. škotų mokslininkas Alexanderis Flemingas pastebėjo, kad pelėsis Penicillium notatum naikina bakterijas. Šis, iš pirmo žvilgsnio atsitiktinis atradimas, tapo vienu svarbiausių medicinos istorijoje – būtent jis padėjo pagrindą pirmojo antibiotiko, penicilino, sukūrimui.
Kiek vėliau mokslininkai Howardas Florey ir Ernstas Chainas išgrynino veikliąją medžiagą, sukūrė jos gamybos technologiją ir pavertė peniciliną prieinamu plataus masto gydymui. Apie 1940–1950 metus antibiotikai jau buvo plačiai naudojami visame pasaulyje – tai pažymėjo naują erą medicinoje.
Antrojo pasaulinio karo metu penicilinas tapo tikru išgelbėjimu – jis apsaugojo tūkstančius karių nuo mirtinų žaizdų infekcijų ir įrodė, kad mokslas gali tiesiogine prasme keisti žmonijos likimą.
Vėliau buvo sukurta vis daugiau antibiotikų, veikiančių įvairias bakterijų rūšis, ir šie vaistai tapo vienu didžiausių ginklų kovojant su infekcinėmis ligomis.
Prieš antibiotikus žmonės gyveno nuolatiniame infekcijų pavojuje:
- Mirtingumas nuo bakterinių ligų buvo labai didelis;
- Plaučių uždegimas, sepsis, meningitas ar tuberkuliozė dažnai buvo mirtinos;
- Gimdymas buvo pavojingas tiek mamoms, tiek kūdikiams;
- Chirurgija buvo rizikinga ir retai atliekama;
- Karo sužeidimai dažnai baigdavosi amputacija arba mirtimi;
- Vidutinė gyvenimo trukmė buvo trumpesnė.
Antibiotikai radikaliai pakeitė mediciną, leido išgelbėti gyvybes ir suteikė galimybių tobulėti chirurgijai, onkologijai, transplantologijai ir kitoms medicinos sritims.
1. Antibiotikai neveikia virusų:
Dažniausiai žmonės prašo antibiotikų dėl peršalimo, gripo, gerklės skausmo ar kosulio, tačiau šias ligas sukelia virusai, o antibiotikai virusams neveikia. Tokiu atveju ne tik nepasveikstama greičiau, bet ir prisidedama prie antibiotikų atsparumo didėjimo.
2. Be reikalo vartojami antibiotikai naikina „gerąsias“ bakterijas:
Žmogaus organizme gyvena daugybė naudingų bakterijų, kurios padeda virškinimui, imunitetui ir apsaugo nuo kenksmingų mikrobų. Nepagrįstas antibiotikų vartojimas gali sunaikinti šias bakterijas, sukeldamas žarnyno sutrikimus, grybelines infekcijas ir imuninės sistemos nusilpimą.
3. Didėja rizika susidurti su atspariomis infekcijomis:
Kuo dažniau antibiotikai vartojami be reikalo, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje žmogus susirgs infekcija, kurią bus daug sunkiau išgydyti. Gali prireikti stipresnių, brangesnių ar net toksiškesnių antibiotikų.
4. Atsparios bakterijos plinta visiems:
Atsparumas nėra individuali problema – jis plinta bendruomenėje, ligoninėse ir pasaulyje. Atspari bakterija, atsiradusi dėl vieno žmogaus netinkamo vartojimo, gali užkrėsti kitus.
Antibiotikai skirti kovoti su bakterijomis, o ne virusais. Virusai labai skiriasi nuo bakterijų – jie neturi ląstelės sienelės, organelių ar medžiagų apykaitos, todėl antibiotikai neturi į ką veikti. Virusai dauginasi žmogaus organizmo ląstelėse, todėl antibiotikai jų tiesiog „nepasiekia“ ir negali sunaikinti.
Dėl šios priežasties antibiotikai negydo peršalimo, gripo, daugumos gerklės uždegimų ar kosulio, nes tai dažniausiai virusinės ligos.
Antibiotikų atsparumas atsiranda, kai bakterijos evoliucionuoja taip, kad gali išgyventi net antibiotikų poveikyje. Kiekvieną kartą, kai antibiotikai vartojami netinkamai – per trumpai, per dažnai arba kai jie nereikalingi – dalis bakterijų gali išlikti gyvybingos ir tapti atsparesnės. Tokios bakterijos vėliau dauginasi, perduoda atsparumo genus kitoms bakterijoms ir sukuria itin sunkiai gydomas infekcijas.
Faktai, kurie parodo antibiotikų atsparumo rimtumą
- Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) praneša, kad, remiantis 2020 m. duomenimis, kasmet Europos Sąjungoje ir Europos ekonominės erdvės šalyse nuo antibiotikams atsparių bakterijų sukeltų infekcijų tiesiogiai miršta daugiau kaip 35 000 žmonių.
- Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai įprasti vaistai nebeveikia, o gydytojams tenka rinktis paskutinio pasirinkimo antibiotikus.
- Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antibiotikų atsparumą vadina viena didžiausių XXI a. sveikatos grėsmių.
Kaip galima sustabdyti atsparumo plitimą?
✔ Vartoti antibiotikus tik tada, kai paskiria gydytojas;
✔ Laikytis nurodyto gydymo kurso;
✔ Nevartoti antibiotikų esant peršalimui, gripui ar kitoms virusinėms infekcijoms;
✔ Skatinti atsakingą antibiotikų vartojimą bendruomenėje;
Antibiotikai išgelbėjo nesuskaičiuojamą kiekį gyvybių ir tapo vienu svarbiausių medicinos išradimų. Tačiau šiandien jų veiksmingumas priklauso nuo mūsų pačių. Netinkamas vartojimas skatina bakterijų atsparumą ir gali privesti prie situacijos, kai paprastos infekcijos taps nepagydomos. Todėl kiekvienas turime elgtis sąmoningai, atsakingai ir saugoti antibiotikus ne tik sau, bet ir ateities kartoms.