Migrena: kaip ją atpažinti ir suvaldyti?

Migrena – tai viena dažniausių neurologinių ligų, pasireiškianti pasikartojančiais stipriais galvos skausmo priepuoliais. Nors kartais ji laikoma „paprastu“ galvos skausmu, migrena yra daug sudėtingesnė – tai sutrikimas, galintis paveikti regą, pojūčius, kalbą ir net judėjimą.

Pagrindiniai migrenos simptomai

  • Stiprus, pulsuojantis galvos skausmas (dažniausiai vienoje pusėje).
  • Pykinimas, kartais vėmimas.
  • Jautrumas šviesai, garsams ar kvapams.
  • Nuovargis ir koncentracijos stoka po priepuolio.

Kai kuriems žmonėms migrena pasireiškia be jokio įspėjimo, tačiau daliai pacientų prieš skausmą arba jo metu atsiranda vadinamoji aura.

Kas yra migrenos aura ir kaip ją atpažinti?

Aura – tai laikinas, grįžtamas neurologinis reiškinys, pasireiškiantis prieš migrenos galvos skausmą arba jo metu. Ji veikia centrinę nervų sistemą ir gali paveikti regėjimą, kalbą, jutimus ar net judėjimą. Aura – tai tarsi įspėjimas, kad organizme prasideda migrenos priepuolis.

Dažniausi auros simptomai:

  • Regos sutrikimai – mirgantys taškai, zigzago linijos, ryškios dėmės ar trumpalaikis regos lauko susiaurėjimas.
  • Jutimo pokyčiai – dilgčiojimas ar tirpimas veide, rankoje ar lūpose.
  • Kalbos sutrikimai – sunku ištarti žodžius, kalbos sulėtėjimas.
  • Retais atvejais – silpnumas vienoje kūno pusėje (hemipleginė aura).

Aura paprastai trunka 5–60 minučių, dažniausiai apie 20–30 minučių. Retais atvejais ji gali tęstis ilgiau, o hemipleginės auros simptomai kartais užsitęsia net iki kelių dienų.

Migrenos patogenezė: kas vyksta organizme?

Ilgą laiką buvo manoma, kad migreną sukelia vien tik kraujagyslių pokyčiai: pirmiausia galvos smegenų kraujagyslės susitraukia, o vėliau išsiplečia – ir būtent šis išsiplėtimas sukelia stiprų galvos skausmą.

Ši teorija padėjo pirmuosius žingsnius suprantant ligą, tačiau šiandien žinoma, kad tikroji migrenos eiga yra kur kas sudėtingesnė. Kraujagyslių reakcijos iš tiesų vyksta, bet jos yra tik viena dėlionės dalis.

Dabartiniai tyrimai rodo, kad migrenos metu:

  • Smegenų nervinės ląstelės tampa neįprastai aktyvios ir jautrios. Kai kuriems dėl to atsiranda aura – regėjimo, jutimo ar kalbos sutrikimai, kuriuos sukelia nervinių impulsų banga smegenų žievėje.
  • Aktyvuojasi trigeminovaskulinė sistema – nervų tinklas, perduodantis skausmo signalus iš smegenų dangalų ir kraujagyslių.
  • Išsiskiria uždegiminės medžiagos, ypač CGRP (kalcitonino geno peptidas). Jos plečia kraujagysles, didina uždegimą ir stiprina skausmo signalus.
  • Kraujagyslių susiaurėjimas ir išsiplėtimas tebėra migrenos proceso dalis, bet jau tik vienas iš kelių mechanizmų, o ne pagrindinė priežastis.

Taigi migrena nėra vien tik „kraujagyslių liga“ – tai visos nervų sistemos sutrikimas, kuriame susipina nervų aktyvumo pokyčiai, cheminės medžiagos, uždegimas ir kraujagyslių reakcijos.

Gyvenimo būdo patarimai

  • Reguliarus miegas ir subalansuota mityba.
  • Pakankamas vandens vartojimas.
  • Fizinė veikla (pvz., joga, plaukimas, vaikščiojimas).
  • Streso valdymas – kvėpavimo pratimai, meditacija.
  • Migrenos dienoraštis – padeda atsekti priepuolių trigerius.

Kada kreiptis į gydytoją?

  • Jei migrenos priepuoliai dažnėja ar stiprėja.
  • Jei įprasti vaistai nebepadeda.
  • Jei pirmą kartą atsiranda aura arba simptomai atrodo neįprasti.
  • Jei galvos skausmas labai staigus, stipriausias gyvenime, arba kartu atsiranda regos, kalbos ar judėjimo sutrikimai.

Svarbu: dėl asmeninių sveikatos problemų RX-VAISTINE.LT rekomenduoja kreiptis į savo šeimos gydytoją arba, turint siuntimą, – pas atitinkamos srities specialistą.

Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo ar vaistininko konsultacijos. Vaistus vartokite tik pagal gydytojo paskyrimą ir pakuotės lapelyje pateiktas instrukcijas.
Dėl tinkamiausio gydymo visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.