Kodėl svarbu laiku diagnozuoti autoimunines ligas jaunystėje?

Autoimuninės ligos dažnai siejamos su suaugusiaisiais, tačiau jos gali išsivystyti ir vaikystėje ar paauglystėje. Dėl savo lėtinio pobūdžio ir sudėtingos diagnostikos šios ligos gali negrįžramai paveikti fizinę sveikatą, palikdamos komplikacijų pėdsaką visam likusiam gyvenimui. Esant išreikštiems simptomams, šios ligos įtakoja ir jaunuolio emocinę būklę, ugdymą bei socialinį gyvenimą. Ankstyvas atpažinimas ir tinkamas gydymas leidžia gerokai sumažinti ilgalaikes komplikacijas.

Kas tai per ligos?

Autoimuninė liga atsiranda tuomet, kai organizmo imuninė sistema pradeda atakuoti sveikus savo audinius. Vietoj to, kad gintų nuo infekcijų ar virusų, ji pradeda naikinti sąnarius, akis, odą, kasą ar kitus vidaus organus. Tokie imuninės sistemos išpuoliai gali sukelti uždegimą, skausmą, organų pažeidimus bei sistemines komplikacijas. Mokslininkai vis dar aiškinasi, kas tiksliai sukelia šią imuninę dezorientaciją. Žinoma, kad tam įtakos turi genetika (ypač HLA genų mutacijos), hormonai, tam tikri virusai (pvz., Epstein-Barr) bei aplinkos veiksniai.

Dažniausi autoimuninių ligų tipai jauniems žmonėms

• Jaunatvinis idiopatinis artritas (JIA): dažniausia lėtinė autoimuninė liga tarp vaikų. Simptomai – sąnarių skausmas, patinimas, riboti, skausmingi sąnarių judesiai. 

• Jaunatvinis dermatomiozitas: reta autoimuninė liga, pažeidžianti raumenis ir odą. Vaikams pasireiškia progresuojantis raumenų silpnumas, ypač viršutinėje ir apatinėje kūno dalyje, bei būdingi odos bėrimai – dažnai pastebimi ant veido, rankų ar virš sąnarių (Gottrono papulės). 

• Sisteminė raudonoji vilkligė (SRV): tai lėtinė autoimuninė liga, kuri gali pažeisti įvairius organus – odą, sąnarius, inkstus, širdį, plaučius ar kraujagysles. Simptomai gali būti labai įvairūs: nuovargis, karščiavimas, sąnarių skausmai, būdingas „drugelio formos“ bėrimas ant veido, šlapimo pokyčiai ar net neurologiniai sutrikimai. 

• I tipo cukrinis diabetas: autoimuninė liga, kuri dažnai pasireiškia vaikystėje ar paauglystėje. Imuninė sistema klaidingai sunaikina kasos beta ląsteles, kurios gamina insuliną – hormoną, reikalingą gliukozės įsisavinimui. Tipiniai simptomai: dažnas šlapinimasis, padidėjęs troškulys, svorio kritimas, nuovargis. 

• Celiakija: tai lėtinė autoimuninė liga, kai organizmas reaguoja į gliuteną – baltymą, esantį kviečiuose, miežiuose ir rugiuose. Suvalgius produktų su gliutenu, pažeidžiama plonoji žarna, sutrinka maistinių medžiagų įsisavinimas.  Suvalgius produktų su gliutenu, pažeidžiama plonoji žarna, sutrinka maistinių medžiagų įsisavinimas. Vaikams gali pasireikšti pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, vėluojantis augimas, mažakraujystė, nuovargis.

Išvados – ką būtina žinoti?

Autoimuninės ligos – ne nuosprendis. Tinkamas gydymas, šeimos ir gydytojų parama leidžia jauniems žmonėms gyventi pilnavertį gyvenimą.

Svarbu: dėl asmeninių sveikatos problemų RX-VAISTINE.LT rekomenduoja kreiptis į savo šeimos gydytoją arba, turint siuntimą, – pas atitinkamos srities specialistą.

Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo ar vaistininko konsultacijos. Vaistus vartokite tik pagal gydytojo paskyrimą ir pakuotės lapelyje pateiktas instrukcijas.
Dėl tinkamiausio gydymo visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.