Išsėtinė sklerozė – reta neurologinė liga, keičianti gyvenimą

1. Klinikinio izoliuoto sindromo (KIS) eiga – simptomai pasireiškia vieno priepuolio (taip pat vadinamo „paūmėjimu“ arba „atkryčiu“) metu, po kurio būna visiškas arba beveik visiškas atsistatymas.  Tai pirmas epizodas su IS būdingais simptomais, tačiau jis dar neatitinka visų IS diagnozės kriterijų. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir kiti tyrimai, pavyzdžiui, juosmeninė punkcija ar regos nervo laidumo testai, gali parodyti „tylius“ pažeidimus kitose centrinės nervų sistemos vietose. Jei tokie pažeidimai nustatomi, net po vieno priepuolio gali būti patvirtinta išsėtinės sklerozės diagnozė.
2. Recidyvuojanti-remituojanti IS (RRIS) – tai dažniausia IS forma, kuria suserga apie 85 % pacientų. Simptomai pasireiškia pasikartojančiais priepuoliais, po kurių būna visiškas arba dalinis atsistatymas. Laikotarpiai tarp IS priepuolių, kai liga yra neaktyvi, vadinami remisija. Priepuoliai gali kartotis po kelių savaičių, mėnesių ar net metų, po to vėl gali būti neaktyvus ligos laikotarpis. Gydymas ligą modifikuojančiais vaistais gali sumažinti priepuolių dažnį arba visiškai juos panaikinti. Daugumai žmonių, sergančių IS, iš pradžių diagnozuojama būtent ši IS forma.
3. Antrinė progresuojanti IS (APIS) – daugeliu atvejų RRIS ilgainiui pereina į APIS. Šios stadijos metu pažeidimai nervuose kaupiasi, o simptomai palaipsniui blogėja. Vis dar gali pasireikšti tam tikri atkryčiai, tačiau remisijos tampa retesnės arba visai išnyksta.  Antrinė progresuojanti IS su priepuoliais vadinama „aktyvia“, o be priepuolių – „neaktyvia“. Ligą modifikuojanti terapija, skirta recidyvuojančiai-remituojančiai IS, gali atitolinti ar net užkirsti kelią šiam perėjimui, tačiau progresavimas gali įvykti nepaisant gydymo.
4. Pirminė progresuojanti IS (PPIS) – ši IS forma yra retesnė ir jai būdinga nuo pat pradžių nuolat blogėjanti būklė be aiškių ūmių priepuolių. Tačiau gali pasitaikyti laikinų būklės pablogėjimų ar pagerėjimų.
5. Radiologiškai izoliuoto sindromo (RIS) eiga – tai rečiausia IS forma, kai žmogus turi pakitimus MRT, būdingus IS, tačiau nejaučia jokių IS simptomų. Tačiau ateityje gali pasireikšti simptomai (priepuoliai arba būklės blogėjimas).

1. Tumefektyvi išsėtinė sklerozė – šiai IS formai būdingos didelės demielinizacijos sritys smegenyse, kurios gali atrodyti kaip augliai. Diagnozei patvirtinti dažnai prireikia smegenų audinio mėginio, kad būtų atmesta vėžio galimybė.
2. Balo koncentrinė sklerozė – šiai IS formai būdingos pažeidimo zonos su koncentriškais (taikinio formos) mielino pažeidimo žiedais, matomais MRT tyrime.
3. Marburgo išsėtinė sklerozė – reta ir labai agresyvi IS forma, kuriai būdingas greitas progresavimas. Negydoma ši forma gali greitai baigtis mirtimi.

1. Regėjimo pokyčiai – gali pasireikšti:

• Regos nervo uždegimas (optinis neuritas);
• Dvejinimasis akyse (diplopija);
• Regėjimo praradimas.

2. Raumenų silpnumas – dažniausiai pažeidžiama viena veido ar kūno pusė arba kūno dalys žemiau juosmens.

3. Tirpimas arba nenormalūs pojūčiai – dažniausiai pasireiškia vienoje veido ar kūno pusėje arba kūno dalyse žemiau juosmens.

• Nuovargis;
• Nerangumas;
• Galvos svaigimas;
• Šlapimo pūslės funkcijos sutrikimai;
• Pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai;
• Pažintinės funkcijos sutrikimai (sunku mąstyti, prisiminti, susikaupti, mokytis ir priimti sprendimus);
• Nuotaikos pokyčiai;
• Raumenų sustingimas ir spazmai (drebulys).

Šie simptomai kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai ir jų stiprumas bei trukmė gali svyruoti. Gali būti, kad patirsite tik kelis iš šių simptomų, mažai tikėtina, kad visi jie pasireikš vienu metu.

Simptomai gali skirtis priklausomai nuo pažeistų nervinių skaidulų vietos ir apimties. Dažniausi pasitaikantys simptomai:

• Galūnių tirpimas ar silpnumas;
• Regėjimo sutrikimai, tokie kaip dalinis ar visiškas regėjimo praradimas;
• Dvigubas matymas ar neryškus matymas;
• Elektrinio „šoko“ pojūtis su tam tikrais kaklo judesiais;
• Drebėjimas, koordinacijos stoka ar nestabili eisena;
• Nuovargis;
• Galvos svaigimas.

Išsėtinei sklerozei būdingi šie regos pokyčiai:

1. Optinis neuritas (regos nervo uždegimas):

• Dažniausiai pasireiškia skausmu akyje, ypač judinant akį;
• Gali atsirasti dalinis arba visiškas regėjimo praradimas vienoje akyje;
• Regėjimas dažnai tampa neryškus arba aptemęs;
• Kai kurie žmonės pastebi spalvų suvokimo pakitimus, ypač raudonos spalvos išblukimą.

2. Dvejinimasis akyse (diplopija):

• Atsiranda dėl akių raumenų kontrolės sutrikimų;
• Objektai gali atrodyti kaip besidvejinantys, persidengiantys arba išsidėstę vienas šalia kito.

3. Nistagmas (nevalingi akių judesiai):

• Akys gali nevalingai trūkčioti, judėti iš vienos pusės į kitą arba aukštyn-žemyn, sukeldamos nestabilų vaizdą.

4. Regos lauko praradimas:

• Gali atsirasti „aklosios dėmės“ (skotomos) arba sumažėti periferinis matymas.

5. Fotofobija (šviesos jautrumas):

• Dėl IS kai kuriems žmonėms gali padidėti jautrumas ryškiai šviesai.

Išsėtinei sklerozei (IS) būdingi kognityvinės funkcijos sutrikimai dažniausiai paveikia aukštesniąsias pažintines funkcijas:

1. Atminties sutrikimai:

• Sunku prisiminti neseniai įvykusius dalykus;
• Sutrinka gebėjimas išsaugoti naują informaciją;
• Gali būti sunku prisiminti datas, vardus ar kasdienius įvykius;

2. Sutrinkantis dėmesio ir koncentracijos gebėjimas:

• Sunku išlaikyti dėmesį ilgesnį laiką;
• Dėmesio blaškymasis atliekant sudėtingas ar daugiaetapes užduotis.

3. Vykdomųjų funkcijų sutrikimai:

• Sunku planuoti ir organizuoti veiklą;
• Sutrinka gebėjimas priimti sprendimus ir nustatyti prioritetus;
• Sunkumai prisitaikant prie naujų situacijų.

4. Informacijos apdorojimo sulėtėjimas:

• Ilgiau užtrunka suvokti ir suprasti informaciją;
• Sunku greitai reaguoti į pateiktus klausimus ar situacijas.

5. Kalbos ir žodyno sutrikimai:

• Gali būti sunku rasti tinkamus žodžius (anominija);
• Sutrinka gebėjimas aiškiai reikšti mintis;
• Kalba gali tapti lėtesnė ir mažiau struktūruota.

6. Vaizdinės ir erdvinės suvokimo problemos:

• Sunku suprasti objektų išsidėstymą erdvėje;
• Gali būti sunku orientuotis aplinkoje ar nustatyti atstumus.

7. Nuovargio ir emocinės būklės įtaka kognityvinėms funkcijoms:

• Nuovargis dažnai sustiprina kognityvinius sutrikimus;
• Depresija ir nerimas gali dar labiau pabloginti atmintį ir koncentraciją.

Apie 40–70 % sergančiųjų išsėtine skleroze patiria vienokių ar kitokių kognityvinių sutrikimų, o jų sunkumas gali kisti priklausomai nuo ligos eigos ir gydymo efektyvumo.