Kas yra ŽIV?

ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) yra virusas, puolantis ląsteles, padedančias organizmui kovoti su infekcijomis, todėl žmogus tampa jautresnis infekciniams susirgimams. Jis plinta per kontaktą su tam tikrais ŽIV užsikrėtusio asmens kūno skysčiais, dažniausiai per nesaugų seksą (be prezervatyvo arba vaistų nuo ŽIV, skirtų užkirsti kelią infekcijos plitimui ar infekcijos gydymui) bei per panaudotus švirkštus, vartojant narkotines medžiagas.

Negydomas ŽIV gali sukelti AIDS (įgytą imunodeficito sindromą).

Žmogaus organizmas nesugeba pašalinti ŽIV, o veiksmingo gydymo, galinčio visiškai išgydyti šį virusą, nėra. Taigi, užsikrėtus ŽIV, jis liks visam gyvenimui.

Laimei, yra veiksmingas gydymas – vaistai nuo ŽIV (vadinami antiretrovirusine terapija arba ART). Vartojami kaip nurodyta, šie vaistai gali sumažinti ŽIV kiekį kraujyje iki labai žemo lygio. Tai vadinama viruso slopinimu. Jei viruso žmogaus kraujyje yra tiek mažai, kad įprastos laboratorijos jo neaptinka, ŽIV užsikrėtę žmonės, vartojantys vaistus kaip nurodyta, gali gyventi ilgai ir sveikai bei neperduoti ŽIV per lytinius santykius.

Jau yra veiksmingi medikamentai, padedantys išvengti ŽIV užsikrėtimo per seksą ar narkotikų vartojimą:

• Priešekspozicinė profilaktika (PrEP) – vaistai, kuriuos žmonės, turintys didesnę riziką užsikrėsti ŽIV, vartoja, kad apsisaugotų nuo viruso užsikrėtimo per seksą ar injekcinių narkotikų vartojimą.
• Poekspozicinė profilaktika (PEP) – ŽIV vaistai, kurie pradedami vartoti per 72 valandas po galimo kontakto su ŽIV, siekiant užkirsti kelią viruso įsitvirtinimui organizme.

Kas yra AIDS?

AIDS yra vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija, kai dėl viruso organizmo imuninė sistema yra smarkiai pažeista.

Su šiuolaikiniu gydymu, asmenys, užsikrėtę ŽIV, nesuserga AIDS, nes vaistų nuo ŽIV vartojimas tiksliai pagal paskyrimus, sustabdo ligos progresavimą.

Asmuo, sergantis ŽIV, laikomas pasiekusiu AIDS stadiją, kai:

• CD4 ląstelių skaičius sumažėja iki mažiau nei 200 ląstelių viename kubiniame milimetre kraujo (200 ląst./mm³). (Sveikos imuninės sistemos CD4 ląstelių skaičius paprastai būna tarp 500 ir 1 600 ląst./mm³).

ARBA

• susergama viena ar keliomis oportunistinėmis infekcijomis, nepriklausomai nuo CD4 ląstelių skaičiaus. Oportunistinė infekcija - tai infekcija, kurią sukelia mikroorganizmai (bakterijos, virusai, grybeliai ar parazitai), paprastai nesukeliantys ligų žmonėms, turintiems sveiką imuninę sistemą.

Be vaistų nuo ŽIV, žmonės, sergantys AIDS, paprastai išgyvena apie 3 metus. Jei pasireiškia pavojinga oportunistinė liga, gyvenimo trukmė be gydymo sumažėja iki maždaug 1 metų. Net šioje ŽIV infekcijos stadijoje vaistai nuo ŽIV gali padėti ir netgi išgelbėti gyvybę. Tačiau žmonės, kurie pradeda vartoti vaistus nuo ŽIV iškart po užsikrėtimo, turi daug daugiau naudos, todėl ŽIV testavimas yra labai svarbus.

Kaip užsikrečiama ar perduodamas ŽIV?

ŽIV galima užsikrėsti tik tiesiogiai kontaktuojant su tam tikrais kūno skysčiais, kuriuose yra aptinkama ŽIV infekuoto asmens virusas. Šie skysčiai yra:

• Kraujas
• Sperma ir priešsėklinis skystis
• Tiesiosios žarnos išskyros
• Makšties išskyros
• Motinos pienas

Kad įvyktų užsikrėtimas, ŽIV, esantis šiuose skysčiuose, turi patekti į ŽIV neigiamo asmens kraujotaką per:

• gleivinę (esančią tiesiojoje žarnoje, makštyje, burnoje arba varpos gale),
• atviras žaizdas ar opas,
• arba tiesiogiai per injekciją (naudojant adatą ar švirkštą).

Žmonės, kurie vartoja vaistus nuo ŽIV pagal nurodymus ir palaiko neaptinkamą viruso kiekį, gali gyventi ilgai ir sveikai. Be to, jie neperduoda ŽIV savo partneriams per lytinius santykius.

Kaip apsisaugoti nuo ŽIV?

• naudoti vyrišką ar moterišką prezervatyvą lytinio akto metu;
• reguliariai tikrintis dėl ŽIV ir lytiniu keliu plintančių infekcijų;
• pasirinkti savanorišką medicininį vyrišką apipjaustymą;
• nesidalinti injekcinėmis priemonėmis vartojant narkotikus.

Gydytojai gali rekomenduoti vaistus ir medicininius prietaisus, padedančius užkirsti kelią ŽIV infekcijai, įskaitant:

• antiretrovirusinius vaistus (ARV), įskaitant geriamąją priešekspozicinę profilaktiką (PrEP) ir ilgalaikio poveikio preparatus;
• dapiviriną turinčius makšties žiedus;
• ilgalaikio poveikio injekcijas su kabotegraviru.

Kaip sužinoti, ar sergate ŽIV?

Vienintelis būdas sužinoti, ar turite ŽIV, yra atlikti testą. Negalite pasikliauti vien simptomais, kad nustatytumėte, ar sergate ŽIV.

Dauguma plačiausiai naudojamų ŽIV diagnostinių testų aptinka antikūnus, kuriuos žmogaus organizmas gamina kaip imuninį atsaką į ŽIV. Antikūnai prieš ŽIV kraujyje dažniausiai atsiranda praėjus 28 dienoms nuo užsikrėtimo. Iki tol užsikrėtusieji yra vadinamajame „lango periode“, kai antikūnų lygis yra mažas ir daugelis greitųjų testų negali jų aptikti, tačiau toks asmuo vis tiek gali perduoti ŽIV kitiems. Žmonėms, kurie neseniai turėjo didelės rizikos kontaktą ir gavo neigiamą testo atsakymą, gali būti rekomenduojama atlikti papildomą testą po 28 dienų.

Žinojimas apie ŽIV, leidžia pasirūpinti savimi ir savo partneriu(-iais):

• Jei testas yra teigiamas, galite pradėti vartoti vaistus nuo ŽIV. Žmonės, sergantys ŽIV, kurie vartoja antiretrovirusinę terapiją (ART) pagal nurodymus ir palaiko neaptinkamą viruso kiekį, gali gyventi ilgai ir sveikai. Jie taip pat neperduos ŽIV savo partneriams per lytinius santykius. 
• Jei testas yra neigiamas, šiandien žinoma daugiau priemonių, skirtų apsisaugoti nuo ŽIV, nei bet kada anksčiau. Tai apima:
  • Priešekspozicinė profilaktika (PrEP) – vaistai, kuriuos žmonės, turintys didesnę riziką užsikrėsti ŽIV, vartoja, kad apsisaugotų nuo infekcijos per seksą ar injekcinių narkotikų vartojimą.
  • Poekspozicinė profilaktika (PEP) – vaistai nuo ŽIV, kurie pradedami vartoti per 72 valandas po galimo kontakto su ŽIV, kad būtų išvengta viruso įsitvirtinimo organizme.
• Jei esate nėščia, turėtumėte pasitikrinti dėl ŽIV (Lietuvoje visoms nėščiosioms atliekamas nemokamas tyrimas dėl ŽIV pirmą ir trečią nėštumo trimestrą), kad, esant teigiamam rezultatui, galėtumėte pradėti gydymą. Jei sergate ŽIV ir viso nėštumo bei gimdymo metu vartojate vaistus nuo ŽIV, bei skiriama vaistų kūdikiui 4–6 savaites po gimdymo, rizika perduoti ŽIV kūdikiui gali būti mažesnė nei 1 %.

Kokie yra ŽIV simptomai?

Yra keli ŽIV simptomai. Ne visi žmonės patiria tuos pačius simptomus, priklausomai nuo asmens ir nuo to, kokiame ligos etape jis yra.

Žemiau pateikiami trys ŽIV etapai ir galimi simptomai.

1 etapas: Ūminė ŽIV infekcija

Per 2–4 savaites po užsikrėtimo ŽIV apie du trečdalius žmonių patirs gripo simptomus. Tai yra natūrali organizmo reakcija į ŽIV infekciją.

Gripo simptomai gali būti:

• Karščiavimas
• Šaltkrėtis
• Bėrimai
• Naktiniai prakaitavimai
• Raumenų skausmai
• Gerklės skausmas
• Nuovargis
• Išsiplėtę limfmazgiai
• Burnos opos

Šie simptomai gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Tačiau kai kurie žmonės šiuo ankstyvuoju ŽIV etapu gali neturėti jokių simptomų.

2 etapas: Klinikinė latencija

Šiame etape virusas vis dar dauginasi, tačiau labai mažais kiekiais. Žmonės šiame etape gali nesijausti sergantys ir neturėti jokių simptomų. Šis etapas taip pat vadinamas lėtine ŽIV infekcija.

Be ŽIV gydymo žmonės gali likti šiame etape 10 arba 15 metų, tačiau kai kurie pereina šį etapą greičiau.

Jei vartojate ŽIV vaistus tiksliai pagal gydytojo nurodymus ir pasiekiate bei išlaikote tyrimais nenustatomą viruso kiekį, galite gyventi ilgą ir sveiką gyvenimą bei neužkrėsti savo partnerių ŽIV per lytinius santykius.

Tačiau jei jūsų viruso kiekis yra nustatomas, šiuo etapu galite perduoti ŽIV, net jei neturite simptomų. Svarbu reguliariai kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kad patikrintumėte savo viruso kiekį.

3 etapas: AIDS

Jei turite ŽIV ir nesate gydomi vaistais nuo ŽIV, galiausiai virusas susilpnins jūsų imuninę sistemą, ir jūs pereisite į AIDS (įgytą imunodeficito sindromą).

Tai yra vėlyvasis ŽIV infekcijos etapas.

AIDS simptomai gali būti:

• Greitas svorio kritimas
• Pakartotinis karščiavimas ar gausūs naktiniai prakaitavimai
• Išreikštas ir nepaaiškinamas nuovargis
• Ilgalaikis limfmazgių padidėjimas pažastyse, kirkšnyse arba kakle
• Viduriavimas, trunkantis ilgiau nei savaitę
• Opos burnoje, išangėje arba lytiniuose organuose
• Plaučių uždegimas
• Raudoni, rudi, rožiniai ar purpuriniai bėrimo elementai ant odos arba burnoje, nosyje ar vokų viduje
• Atminties praradimas, depresija ir kiti neurologiniai sutrikimai

Kai žmonės su ŽIV negauna gydymo, jie paprastai pereina per tris etapus. Tačiau ŽIV gydymas gali sulėtinti arba užkirsti kelią ligos progresavimui. Dėl pažangos ŽIV gydyme, šiandien į 3 etapą (AIDS) pereinama vis rečiau

Kokie vaistai skiriami ŽIV gydymui?

Vaistai nuo ŽIV gali padėti sumažinti viruso kiekį kraujyje, kovoti su infekcijomis ir pagerinti gyvenimo kokybę. Jie gali sumažinti galimybes perduoti ŽIV, tačiau vartojant neteisingai, įmanoma užkrėsti kitus. Svarbu žinoti, kad ŽIV dar nėra išgydomas.

Vaistai veikia į:

• Viruso dauginimąsi
• Imuninės sistemos stiprinimą
• Simptomų pasireiškimo sulėtinimą arba sustabdymą
• ŽIV perdavimo užkirtimą

Žinoma daugiau nei 30 antiretrovirusinių vaistų ŽIV infekcijai gydyti. Jie dažnai skirstomi į devynias klases, nes veikia skirtingais būdais. Gydytojai rekomenduoja vartoti bent dviejų vaistų derinį arba „kokteilį“. Tai vadinama antiretrovirusine terapija (ART).

Vartojant vaistus, svarbu tiksliai laikytis nurodymų, nepamirštant nei vienos dozės. Praleidžiant dozes, gali susikurti vaistams atsparios ŽIV atmainos, ir vaistai gali nustoti veikti.

Kai kurie  vaistai ir papildai nesuderinami su ŽIV vaistais, todėl būtina informuoti gydytoją apie viską, ką vartojate.

Nukleozidų/Nukleotidų atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai (NRTI)

NRTI priverčia ŽIV virusą naudoti klaidingas statybines medžiagas, todėl užkrėstos ląstelės negali sukurti daugiau ŽIV.

NRTI vaistai apima:

• Abakaviras, arba ABC 
• Emtricitabinas, arba FTC 
• Lamivudinas, arba 3TC 
• Tenofoviro alafenamidas, arba TAF 
• Tenofoviro disoproksilo fumaratas, arba TDF 
• Zidovudinas arba ZDV 

Nukleozidų neturinčios atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai (NNRTI)

Šie vaistai taip pat vadinami „non-nukes“. NNRTI jungiasi su specifiniu baltymu, užkirsdami kelią ŽIV virusui kurti savo kopijas.

NNRTI vaistai apima:

• Doravirinas, arba DOR 
• Efavirenzas, arba EFV 
• Etravirinas, arba ETR 
• Nevirapinas, arba NVP 
• Rilpivirinas, arba RPV 

Proteazės inhibitoriai (PI)

Šie vaistai blokuoja baltymą, kurio reikia užkrėstoms ląstelėms, kad suformuotų naujas ŽIV viruso daleles.

Proteazės inhibitoriai apima:

• Atazanaviras, arba ATV 
• Darunaviras, arba DRV 
• Lopinaviras + ritonaviras, arba LPV/r 
• Ritonaviras arba RTV 

Integrazės inhibitoriai

Šie vaistai užkerta kelią ŽIV dauginimuisi, blokuodami pagrindinį baltymą, kuris leidžia virusui įterpti savo DNR į sveikos ląstelės DNR. Jie taip pat vadinami integrazės grandinės pernašos inhibitoriais (INSTI).

Integrazės inhibitoriai apima:

• Bictegraviras, arba BIC 
• Cabotegraviras ir rilpivirinas 
• Dolutegraviras, arba DTG 
• Elvitegraviras, arba EVG 
• Raltegraviras, arba RAL 

Fuzijos (sintezės) inhibitoriai

Skirtingai nuo NRTI, NNRTI, PI ir INSTI, kurie veikia užkrėstose ląstelėse, fuzijos inhibitoriai blokuoja ŽIV patekimą į sveikas ląsteles.

Pavyzdys yra enfuvirtidas (ENF arba T-20).

Kapsidžių inhibitoriai

Šios vaistų klasės vaistai veikia blokuodami ŽIV-1 viruso baltymų apvalką, žinomą kaip kapsidę. Lenacapaviras pradžioje skiriamas kaip geriamosios tabletės ir poodinės injekcijos, o vėliau palaikomosios injekcijos atliekamos kas šešis mėnesius. Jis vartojamas kartu su kitais antiretrovirusiniais vaistais. Šis vaistas dažniausiai skiriamas jei kitas gydymas nėra veiksmingas.

gp120 prisijungimo inhibitoriai

Ši vaistų klasė turi tik vieną vaistą — fostemsavirą, arba FTR. Jis taikosi į glikoproteiną 120, esantį viruso paviršiuje. Tai sustabdo virusą nuo prisijungimo prie kūno imuninės sistemos CD4 T-ląstelių. Šis vaistas skirtas suaugusiems, kurie išbandė kelis ŽIV vaistus ir kurių ŽIV buvo atsparus kitoms terapijoms.

CCR5 antagonistai

Šios vaistų klasės vaistas yra maravirocas, arba MVC. Jis užkerta kelią ŽIV patekimui į sveiką ląstelę, tačiau veikia kitaip nei fuzijos inhibitoriai. Jis blokuoja specifinį „kabliuką“ tam tikrose ląstelėse, kad virusas negalėtų prisijungti.

Po-prisijungimo inhibitoriai arba Monokloniniai antikūnai

Šios antivirusinės vaistų klasės veikia blokuodamos ŽIV užkrėstas kūno ląsteles, užkertant kelią virusui plisti į nepažeistas ląsteles. Ibalizumabas-uiyk skiriamas intravenine infuzija. Jis gali  būti naudojamas suaugusiems žmonėms, kuriems ŽIV buvo atsparus kitiems vaistams ir kurie išbandė kelis ŽIV gydymo būdus.

Farmakologiniai stiprikliai arba "vaistų stiprintojai"

Ritonaviras (RTV), vartojamas mažomis dozėmis, padidina lopinaviro (LPV) ir LPV/r vaistų kiekį kraujyje.

Cobicistatas atlieka tą patį veikiant kartu su atazanaviru, darunaviru ir elvitegraviru.

• Atazanaviras + cobicistas, arba ATV/c 
• Darunaviras + cobicistas, arba DRV/c 
• Elvitegraviras + TDF + FTC + cobicistas, arba EVG/c/TDF/FTC 
• Elvitegraviras + TAF + FTC + cobicistas, arba EVG/c/TAF/FTC 

Kadangi šie „vaistų stiprintojai“ gali padidinti kitų vaistų koncentraciją ir sukelti galimą žalą, svarbu visada informuoti savo gydytoją apie jau vartojamus vaistus.

Kombinuoti ŽIV vaistai

Kai kurie vaistų gamintojai sujungia specifinius vaistus į vieną tabletę, kad būtų lengviau vartoti. Jie apima:

Integrazės grandinės pernašos inhibitorių (INSTI) pagrindu:

• Bictegraviras + tenofoviro alafenamidas + emtricitabinas, arba BIC/TAF/FTC 
• Dolutegraviras + abakaviras + lamivudinas, arba DTG/ABC/3TC 
• Dolutegraviras + rilpivirinas, arba DTG/RPV 
• Dolutegraviras + lamivudinas, arba DTG/3TC 
• Elvitegraviras + cobicistas + tenofoviro alafenamidas + emtricitabinas, arba EVG/c/TAF/FTC 
• Elvitegraviras + cobicistas + tenofoviro disoproksilo fumaratas + emtricitabinas, arba EVG/c/TDF/FTC 

Proteazės inhibitorių (PI) pagrindu:

• Atazanaviras + cobicistas, arba ATV/c 
• Darunaviras + cobicistas, arba DRV/c 
• Darunaviras + cobicistas + tenofoviro alafenamidas + emtricitabinas, arba DRV/c/TAF/FTC 

Nukleozidų atvirkštinės transkriptazės inhibitorių (NRTI) pagrindu:

• Abakaviras + lamivudinas, arba ABC/3TC 
• Abakaviras + lamivudinas + zidovudinas, arba ABC/3TC/ZDV 
• Tenofoviro alafenamidas + emtricitabinas, arba TAF/FTC 
• Tenofoviro disoproksilo fumaratas + emtricitabinas, arba TDF/FTC 
• Tenofoviro disoproksilo fumaratas + lamivudinas, arba TDF/3TC 
• Zidovudinas + lamivudinas, arba ZDV/3TC 

PrEP ŽIV vaistai

PrEP reiškia preekspozicinę profilaktiką. Tai reiškia, kad šie vaistai vartojami prieš ("pre-") ŽIV patekimą į organizmą (eksponavimą), kad būtų apsisaugota nuo infekcijos (profilaktika). Šie vaistai veikia gana gerai, tačiau nėra nepavojingi; jei jie vartojami per burną, juos reikia vartoti kiekvieną dieną, kad būtų pasiektas geriausias efektas, tačiau net ir tada jie neapsaugo 100%. Nauja PrEP forma gali būti vartojama injekcijų pavidalu kas du mėnesius.

Kadangi PrEP gali neveikti tobulai (ypač jei jų nevartojate pagal nurodymus), geriausia imtis kitų apsaugos priemonių. Pavyzdžiui, apsvarstykite galimybę naudoti prezervatyvus kaip papildomą apsaugą, jei turite lytinių santykių su žmonėmis, kurie gali turėti ŽIV. Prezervatyvai taip pat padės apsaugoti nuo kitų lytiniu keliu plintančių infekcijų (LPI).

PrEP vaistai, skirti ŽIV, apima TDF/FTC ir TAF/FTC (vartojami per burną) ir Cabotegraviras (vartojami injekcijomis).

PrEP gali padėti apsaugoti tiek partnerę, tiek kūdikį, planuojant pastoti su partneriu, turinčiu ŽIV. Tai padeda užkirsti kelią virusui užkrėsti moterį nėštumo metu ir kūdikį žindymo laikotarpiu.

ŽIV simptomų gydymas

Geriausias būdas išvengti ŽIV simptomų ir komplikacijų yra laikytis gydytojo nustatyto antivirusinių vaistų vartojimo grafiko ir nepraleisti jokių dozių. Tai padės:

• Stiprinti imuninę sistemą
• Sumažinti įvairių infekcijų riziką
• Sumažinti "gydymui atsparaus" ŽIV atsiradimo riziką
• Sumažinti ŽIV perdavimo kitiems asmenims riziką

Turint ŽIV, gali padidėti tam tikrų infekcijų rizika (tačiau ši rizika mažėja vartojant ŽIV vaistus). Šios infekcijos apima:

• Virusines infekcijas, tokias kaip pūslelinė ir vėjaraupiai, gydomas antivirusiniais vaistais
• Bakterines infekcijas, tokias kaip tuberkuliozė ar pneumonija, gydomas antibiotikais
• Grybelines infekcijas, tokias kaip pienligė ar pneumocistozinė pneumonija, gydomas priešgrybeliniais vaistais
• Parazitines infekcijas, tokias kaip toksoplazmozė, kurioms gali reikėti ilgalaikio gydymo žmonėms su ŽIV