PRENEWEL 4mg+1.25mg tab. N30
Prenewel 4 mg/1,25 mg tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Vienoje tabletėje yra 4 mg tert-butilamino perindoprilio (atitinka 3,34 mg perindoprilio) ir 1,25 mg indapamido.
Pagalbinė medžiaga: vienoje tabletėje yra 67,48 mg laktozės.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
Tabletė.
Tabletės yra pailgos, baltos, šiek tiek abipus išgaubtos, nuožulniais kraštais.
Pirminės hipertenzijos gydymas tuo atveju, jeigu vien perindopriliu kraujo spaudimas kontroliuojamas nepakankamai.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Vaistinis preparatas skirtas vartoti per burną.
Siekiant individualizuoti rekomenduojamą veiksmingą dozę, jei įmanoma, pradžioje kiekvienos veikliosios medžiagos dozę reikia nustatyti atskirai.
Įprastinė dozė yra viena Prenewel 4 mg/1,25 mg tabletė. Ją reikia gerti kartą per parą, geriausia ryte, prieš valgį.
Dozavimas, jei inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.4 skyrių)
Jei inkstų funkcijos sutrikimas sunkus (kreatinino klirensas <30 ml/min.), Prenewel 4 mg/1,25 mg tablečių vartoti draudžiama.
Jei inkstų funkcijos sutrikimas vidutinio sunkumo (kreatinino klirensas 30‑60 ml/min.), maksimali perinoprilio paros dozė negali būti didesnė kaip 2 mg, todėl rekomenduojama pradėti gydyti tinkamomis mažomis atskirų veikliųjų medžiagų dozėmis.
Jei kreatinino klirensas didesnis kaip 60 ml/min., dozės koreguoti nereikia.
Gydymo metu būtina stebėti paciento būklę bei dažnai (pvz., kas 2 mėnesiai) nustatinėti kalio bei kreatinino koncentraciją serume.
Dozavimas, jei kepenų funkcija sutrikusi (žr. 4.3, 4,4 ir 5.2 skyrius)
Jei yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, šio vaistinio preparato vartoti draudžiama.
Jei kepenų funkcijos sutrikimas vidutinio sunkumo, dozės keisti nereikia.
Vaikams ir paaugliams
Prenewel 4 mg/1,25 mg tablečių veiksmingumas ir saugumas vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams netirtas, todėl jiems šio vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama
Senyviems ligoniams
Gydymo pradžioje reikia vartoti mažas atskirų veikliųjų medžiagų dozes arba, jei įmanoma, kartą per parą (geriausia ryte, prieš valgį) gerti vieną Prenewel 2 mg/0,625 mg tabletę. Jei reikia, po mėnesio perindoprilio paros dozę galima atsargiai didinti iki 4 mg (žr. 4.4 skyrių).
Su perindopriliu siejamos kontraindikacijos
- Padidėjęs jautrumas perindopriliui arba bet kuriam kitokiam AKF inhibitoriui.
- Buvusi su AKF inhibitorių vartojimu susijusi angioneurozinė (Kvinkės) edema.
- Įgimta arba idiopatinė angioneurozinė edema.
- Nėštumo laikotarpis (žr. 4.6. skyrių).
Su indapamidu siejamos kontraindikacijos
- Padidėjęs jautrumas indapamidui ar sulfonamidams.
- Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas <30 ml/min.).
- Hepatinė encefalopatija.
- Sunkus kepenų pažeidimas.
- Hipokaliemija.
- Žindymo laikotarpis (žr. 4.6 skyrių).
Su perindoprilio bei indapamido deriniu siejamos kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas bet kuriai pagalbinei medžiagai.
Kadangi trūksta gydymo patirties, Prenewel tablečių draudžiama vartoti:
- dialize gydomiems pacientams;
- ligoniams, kuriems yra negydomas dekompensuotas širdies funkcijos nepakankamumas.
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Specialūs įspėjimai
Su Prenewel 4 mg/1,25 mg tabletėmis siejami specialūs įspėjimai
Gydymo maža (2 mg/0,625 mg) Prenewel doze metu nepageidaujamų reakcijų, išskyrus hipokaliemiją (žr. 4.8 skyrių), dažnumas, palyginanti su dažniu vartojant mažiausią patvirtintą atskirų veikliųjų medžiagų dozę, reikšmingai nesumažėjo.
Negalima paneigti, kad vartojant dviejų skirtingų antihipertenzinių preparatų, kuriais pacientas anksčiau nesigydė, padidės idiosinkrazinių reakcijų dažnis. Siekiant kuo labiau sumažinti minėto poveikio riziką, būtina atidžiai stebėti ligonio būklę.
Ličio preparatai
Ličio preparatų vartoti kartu su perindoprilio ir indapamido deriniu paprastai nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).
Su perindopriliu siejami specialūs įspėjimai
Neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija, anemija
Gauta duomenų, kad neutropenijos atsiradimo dažnis priklauso nuo AKF inhibitoriaus tipo ir dozės bei klinikinės paciento būklės. Jeigu nėra kitokių rizikos veiksnių, neutropenija pasireiškia retai, tačiau ji gali atsirasti žmonėms, sergantiems kraujagyslių kolagenoze (pvz., sistemine raudonąja vilklige, sklerodermija), kurių inkstų funkcija sutrikusi arba ligoniams, kurie vartoja imuninę sistemą slopinančių preparatų. AKF inhibitoriaus vartojimą nutraukus, simptomai išnyksta.
Geriausias būdas apsisaugoti nuo minėtų sutrikimų yra tikslus nustatytos dozės vartojimas. Vis dėlto jeigu tokius ligonius planuojama gydyti AKF inhibitoriais, būtina atidžiai nustatyti galimos naudos ir rizikos santykį.
Žmonėms, kuriems buvo paveldėtas G6-FD trūkumas, buvo pavienių hemolizinės anemijos atvejų.
Angioneurozinė (Kvinkės) edema
Retais atvejais pacientams, vartojusiems AKF inhibitorių, įskaitant perindoprilį, pasireiškė angioneurozinė veido, galūnių, lūpų, gleivinės, liežuvio, tikrojo balso aparato ir (arba) gerklų edema. Tokiu atveju reikia nedelsiant nutraukti perindoprilio vartojimą ir ligonį stebėti tol, kol simptomai visiškai išnyks. Būtina turėti parengtas tinkamas gydymo priemones.
Nors veido ir lūpų patinimas paprastai praeina negydomas, tokius simptomus galima palengvinti antihistamininiais preparatais. Angioneurozinė edema, susijusi su gerklų edema gali būti mirtina, kadangi edemai apėmus liežuvį, tikrąjį balso aparatą ar gerklas, gali pasireikšti kvėpavimo takų obstrukcija. Tokiu atveju reikia nedelsiant po oda suleisti 0,3‑0,5 ml epinefrino tirpalo (1:1000) ir imtis kitokių tinkamų gydymo priemonių. Tokie ligoniai AKF inhibitorių vartojimą privalo nutraukti (žr. 4.3 skyrių). Jei pacientui anksčiau buvo su AKF inhibitorių vartojimu nesusijusi Kvinkės edema, jos rizika vartojant minėtų preparatų, gali padidėti. Juodaodžiams AKF inhibitoriai angioneurozinę edemą sukelia dažniau negu nejuodaodžiams. Žmonėms, kuriems angioneurozinė edema buvo atsiradusi ne dėl AKF inhibitorių vartojimo, jos pasireiškimo rizika gydymo šiais preparatais metu gali būti didesnė.
Anafilaktoidinė reakcija desensibilizacijos metu
AKF inhibitorių vartojusiems ligoniams desensibilizacijos plėviasparnių vabzdžių (pvz., bičių, vapsvų) nuodais metu pavieniais atvejais pasireiškė gyvybei pavojinga užsitęsusi anafilaktoidinė padidėjusio jautrumo reakcija. Alergiškus pacientus, kuriems atliekama desensibilizacija, AKF inhibitoriais reikia gydyti atsargiai, o ligonių, kuriems taikoma nuodų imunoterapija, jais gydyti negalima. Jeigu likus mažiausiai 24 valandoms iki desensibilizacijos AKF inhibitorių vartojimas laikinai nutraukiamas, minėtos reakcijos galima išvengti.
Su membranų naudojimu susijusi anafilaksinė reakcija
AKF inhibitoriais gydomiems pacientams, kurių dializės metu buvo naudotos didelio laidumo membranos arba kuriems mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezė buvo atliekama naudojant dekstrano sulfatą, buvo ilgalaikės gyvybei pavojingos anafilaktoidinės reakcijos atvejų. Ligoniams, kuriems atliekamos minėtos procedūros, AKF inhibitorių vartoti negalima. Jei būtina slopinti AKF bei atlikti MTL aferezę, anafilaksinės reakcijos galima išvengti laikinai nutraukus AKF inhibitorių vartojimą, likus mažiausiai 24 valandoms iki procedūros.
Kalį organizme sulaikantys diuretikai, druskų pakaitalai, kuriuose yra kalio
Kalį organizme sulaikančių diuretikų ar kalio druskų kartu su perindopriliu vartoti paprastai nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).
Su indapamidu siejami specialūs įspėjimai
Jeigu kepenų funkcijos sutrikimas sunkus, tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai gali skatinti hepatinės encefalopatijos atsiradimą. Jai pasireiškus, diuretikų vartojimą būtina nedelsiant nutraukti.
Sultopridas
Sultoprido vartoti kartu su indapamidu paprastai nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).
Atsargumo priemonės
Su Prenewel 4 mg/1,25 mg tabletėmis siejamos atsargumo priemonės
Inkstų funkcijos sutrikimas
Jeigu yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas <30 ml/min.), Prenewel vartoti draudžiama. Hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems inkstų ligos prieš pradedant gydyti nebuvo, tačiau kurių inkstų funkciją atspindintys tyrimai rodo, jog ji sutrikusi, gydymą būtina nutraukti. Inkstų funkcijai sunormalėjus, vėl gydyti galima maža doze arba tik viena iš veikliųjų medžiagų.
Tokių ligonių kalio ir kreatinino koncentraciją serume reikia tirti reguliariai: pirmą kartą - po dviejų savaičių, vėliau kas 2 mėnesiai. Inkstų funkcijos nepakankamumas dažniausiai atsirasdavo pacientams, kurie sirgo sunkiu širdies funkcijos nepakankamumu arba inkstų ligos (pvz., inksto arterijos stenozės) sukeltu inkstų funkcijos nepakankamumu.
Jei yra abipusė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė, šio vaistinio preparato paprastai vartoti nerekomenduojama.
Hipotenzija bei vandens ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimas
Ligoniams, kurių organizme trūksta elektrolitų ir (arba) skysčių (ypač jei yra inksto arterijos stenozė), gali staigiai pasireikšti hipotenzija. Būtina nuolat stebėti, ar tokiems ligoniams neatsiranda skysčių ir elektrolitų kiekio sumažėjimo (pvz., sukelto vėmimo arba viduriavimo) organizme požymių ir simptomų bei matuoti elektrolitų koncentraciją plazmoje.
Jeigu pasireiškia pernelyg didelė hipotenzija, į veną reikia infuzuoti izotoninio natrio chlorido tirpalo.
Jeigu pasireiškė laikina hipotenzija, gydymą galima tęsti. Kai kraujo spaudimas ir skysčio kiekis organizme sunormalinamas, galima gydyti arba mažesne doze, arba tik viena iš veikliųjų medžiagų.
Hipokaliemija
Vaistinio preparato sudėtyje esantis perindoprilis nuo indapamido sukeliamos hipokaliemijos neapsaugo (jos rizika ypač padidėja, jeigu yra cukrinis diabetas arba inkstų funkcijos nepakankamumas). Kaip ir vartojant kitokių antihipertenzinių preparatų, kuriuose yra diuretikų, gydymo Prenewel metu reikia reguliariai nustatinėti kalio koncentraciją serume.
Specialus perspėjimas apie pagalbines medžiagas
Laktozė
Prenewel 4 mg/1,25 mg tabletėse yra laktozės monohidrato. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas –galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.
Su perindopriliu siejamos atsargumo priemonės
Kosulys
Vartojant AKF inhibitorių, dažnai pasireikia sausas kosulys, išnykstantis nutraukus gydymą. Reikia turėti omenyje, kad tokio simptomo priežastis gali būti jatrogeninė. Jei manoma, kad gydymas AKF inhibitoriumi būtinas, reikia apsvarstyti preparato vartojimo tęsimą.
Staigios hipotenzijos ir (arba) ūminio inkstų funkcijos nepakankamumo rizika (jei yra širdies nepakankamumas arba skysčių ir elektrolitų kiekio organizme trūkumas)
Pacientams, kurių organizme yra vandens ir (arba) elektrolitų kiekio trūkumas (sukeltas pvz., dėl druskos kiekio maiste ribojamo, ilgalaikio gydymo diuretikais, stipraus vėmimo ar viduriavimo), kurių pradinis kraujo spaudimas buvo mažas, kuriems buvo inkstų arterijos stenozė, stazinis širdies nepakankamumas arba kepenų cirozė su edema ir ascitu, labai padidėjo renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumas. Tokiems ligoniams AKF inhibitoriai, slopindami minėtą sistemą (ypač po pirmos dozės išgėrimo bei per pirmas dvi gydymo savaites), gali staiga sumažinti kraujo spaudimą ir (arba) padidinti kreatinino koncentraciją serume bei sukelti inkstų funkcijos nepakankamumą. Inkstų funkcijos nepakankamumas gali atsirasti staiga (toks sutrikimas nedažnas) arba palaipsniui. Tokius ligonius reikia pradėti gydyti mažesne doze, kurią didinti reikia palaipsniui.
Vaikai ir paaugliai
Klinikinių duomenų apie vaikų ir jaunesnių kaip 18 metų paauglių gydymo vien perindopriliu arba jo deriniu su kita veikliąja medžiaga veiksmingumą bei toleravimą nepakanka.
Senyvi pacientai
Prieš gydymą būtina ištirti inkstų funkciją ir nustatyti kalio koncentraciją serume. Kad nepasireikštų hipotenzijos, perindoprilio dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į kraujo spaudimo pokyčius. Senyviem pacientams, ypač ligoniams, kurių organizme trūksta elektrolitų ir skysčių, rekomenduojama vartoti mažą pradinę dozę.
Ligoniai, sergantys ateroskleroze
Hipotenzija gali pasireikšti visiems pacientams, todėl išemine širdies liga arba smegenų kraujagyslių sutrikimu sergančius ligonius būtina gydyti ypač atsargiai, jiems pradinė dozė turi būti kiek įmanoma mažesnė arba kiekvienos veikliosios medžiagos dozė turi būti nustatyta atskirai.
Renovaskulinė hipertenzija
Renovaskulinę hipertenziją reikia gydyti revaskuliarizacija. Vis dėlto pacientams, kurie laukia koreguojamosios operacijos arba kuriems jos atlikti neįmanoma, AKF inhibitoriai gali būti naudingi. Jei yra arba įtariama, kad yra inksto arterijos stenozė, ligonį būtina pradėti gydyti ligoninėje, skirti mažą dozę bei dažnai tirti inkstų funkciją ir nustatinėti kalio koncentraciją kraujyje. Kai kuriems tokiems ligoniams gali pasireikšti funkcinis inkstų nepakankamumas, kuris paprastai būna laikinas (vaistinio preparato vartojimą nutraukus, jis paprastai praeina).
Kitų rizikos grupių pacientai
Jeigu yra sunkus širdies nepakankamumas (IV NYHA funkcinės klasės) arba nuo insulino priklausomas cukrinis diabetas (susijęs su polinkiu į spontaninę hiperkaliemiją), gydyti būtina pradėti atidžiai stebint medikui. Pradinė dozė turi būti maža. Jei yra hipertenzija ar vainikinės kraujotakos nepakankamumas (išeminė širdies liga), pradedant vartoti AKF inhibitorių, gydymo beta adrenoreceptorių blokatoriais nutraukti nereikia.
Anemija
Pacientams, kuriems persodintas inkstas arba kurie dializuojami, gali atsirasti anemija. Hemoglobino koncentracija daugiau sumažėja tiems pacientams, kuriems prieš gydymą ji buvo didelė. Toks poveikis nuo preparato dozės dydžio nepriklauso, bet yra susijęs su AKF inhibitorių veikimo būdu.
Toks nedidelis hemoglobino koncentracijos sumažėjimas pasireiškia 1‑6 gydymo AKF inhibitoriumi mėnesį, vėliau hemoglobino koncentracija nekinta. Nutraukus preparato vartojimą, hemoglobino koncentracija vėl tampa normali. Gydymą dažniausiai galima tęsti, tačiau reikia reguliariai tirti kraują.
Chirurginė operacija
Jei pacientui sukeliama bendroji anestezija (ypač jei vartojama kraujo spaudimą mažinančių anestetikų), AKF inhibitoriai gali sukelti hipotenziją. Dėl to, jeigu įmanoma, perindoprilio ar kitokio AKF inhibitoriaus vartojimą rekomenduojama nutraukti iki operacijos likus 2 dienoms.
Aortos stenozė ar hipertrofinė kardiomiopatija
Jeigu yra aortos stenozė arba hipertrofinė kardiomiopatija ir širdies išstumiamo kraujo tūris mažas (yra kraujo tekėjimo iš kairiojo širdies skilvelio obstrukcija), AKF inhibitoriais reikia gydyti atsargiai.
Kepenų funkcijos nepakankamumas
AKF inhibitorių vartojimas siejamas su retai pasireiškiančiu sindromu, prasidedančiu cholestazine gelta ir progresuojančiu į žaibinę kepenų nekrozę (kartais net mirtiną). Šio sindromo atsiradimo mechanizmas nežinomas. Jeigu gydant AKF inhibitoriais atsiranda gelta arba gerokai padaugėja kepenų fermentų, preparato vartojimą reikia nutraukti ir pacientą tinkamai ištirti (žr. 4.8 skyrių).
Hiperkaliemija
Kai kuriais AKF inhibitoriais, įskaitant perindoprilį, gydomų ligonių kraujo serume padidėjo kalio koncentracija. Hiperkaliemijos pasireiškimo rizika yra pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas ar nekontroliuojamas cukrinis diabetas, kurie vartoja kalį organizme sulaikančių diuretikų, kalio papildų, druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio, arba preparatų, didinančių kalio koncentraciją serume, pvz., heparino. Jeigu minėtų preparatų kartu su perindopriliu vartoti būtina, patariama reguliariai matuoti kalio koncentraciją serume. Jei kalio koncentracija plazmoje yra padidėjusi, šio vaistinio preparato paprastai vartoti nerekomenduojama.
Su indapamidu siejamos atsargumo priemonės
Vandens ir elektrolitų pusiausvyra
Natrio koncentracija serume
Prieš gydymą bei reguliariai jo metu būtina tirti natrio koncentraciją serume. Visi diuretikai gali sukelti hiponatremiją, kartais lemiančią sunkias pasekmes. Pradžioje natrio koncentracijos sumažėjimas simptomų gali nesukelti, todėl būtina reguliariai ją nustatinėti. Senyviems bei ciroze sergantiems pacientams koncentraciją būtina tirti dažniau (žr. 4.8 bei 4.9 skyrius).
Kalio koncentracija serume
Svarbiausias nepageidaujamas tiazidų ir į juos panašių diuretikų poveikis yra kalio kiekio mažėjimas organizme, sukeliantis hipokaliemiją. Nuo jos (kalio koncentracija <3,4 mmol/l) būtina saugoti didelės rizikos grupių ligonius (nepaisant to, ar jie vartoja vieno, ar kelių preparatų): senyvus ir (arba) prastai besimaitinančius žmones, pacientus, sergančius kepenų ciroze su edema ir ascitu, vainikinės kraujotakos sutrikimu ar širdies funkcijos nepakankamumu.
Tokiems pacientams hipokaliemija stiprina toksinį širdį veikiančių glikozidų poveikį bei didina širdies ritmo sutrikimo riziką.
Ligoniams, kurių QT intervalas pailgėjęs (nepriklausomai nuo to, ar tai įgimtas, ar jatrogeninis sutrikimas), irgi kyla širdies ritmo surikimo rizika. Hipokaliemija bei bradikardija yra sunkios gyvybei pavojingos aritmijos, ypač polimorfinės paroksizminės sklivelinės tachikardijos, atsiradimą skatinantys veiksniai.
Pirmosiomis dvejomis gydymo savaitėmis bei vėliau reikia dažnai matuoti kalio koncentraciją serume. Pirmąjį tyrimą būtina atlikti pirmą gydymo savaitę. Diagnozavus hipokaliemiją, ją būtina koreguoti.
Kalcio koncentracija serume
Tiazidai ir į juos panašūs diuretikai gali mažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu ir laikinai šiek tiek padidinti kalcio koncentraciją plazmoje. Jeigu ji padidėja labai, tai gali būti nediagnozuoto hiperparatiroidizmo požymis. Tokių pacientų gydymą būtina nutraukti bei ištirti prieskydinių liaukų funkciją.
Gliukozės koncentracija kraujyje
Būtina stebėti cukriniu diabetu sergančių pacientų, ypač jei yra hipokaliemija, gliukozės koncentraciją kraujyje.
Šlapimo rūgštis
Jeigu yra hiperurikemija, gali padidėti polinkis į podagros priepuolius.
Inkstų funkcija bei diuretikai
Visavertis tiazidų ir į juos panašių diuretikų poveikis pasireiškia tik tada, jeigu inkstų funkcija yra normali arba tik šiek tiek sutrikusi (kreatinino koncentracija suaugusių žmonių plazmoje mažesnė kaip maždaug 25 mg/l, t. y. <220 mikromolių/l). Senyviems žmonėms kreatinino koncentraciją plazmoje būtina perskaičiuoti atsižvelgiant į amžių, kūno svorį ir lytį. Naudojama Cockroft formulė: Clcr = (140 − amžius) x kūno svoris /0,814 x kreatinino koncentracija serume (amžius metais, kūno svoris kilogramais, kreatinino koncentracija serume mikromoliais/l).
Ši formulė tinka senyviems vyrams. Moterims gautą rezultatą reikia padauginti iš 0,85.
Gydymo pradžioje diuretikų sukelta hipovolemija (antrinė dėl padidėjusio natrio ir vandens netekimo) sumažina glomerulų filtraciją, todėl padidėja šlapalo bei kreatinino koncentracija kraujyje. Jeigu inkstų funkcija normali, toks laikinas inkstų funkcijos nepakankamumas nepageidaujamų pasekmių nesukelia, tačiau jei inkstų funkcijos nepakankamumas jau buvo, jis gali pasunkėti.
Sportininkai
Sportininkus reikia informuoti, kad vaistiniame preparate esanti veiklioji medžiaga gali lemti teigiamą dopingo testo rezultatą.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Galima su perindoprilio bei indapamido deriniu siejama sąveika
Vaistiniai preparatai, kurių kartu vartoti nerekomenduojama
Ličio preparatai
Ličio kartu su AKF inhibitoriais vartojusiems pacientams buvo nepraeinančio ličio koncentracijos serume padidėjimo ir toksinio poveikio atvejų. Kartu vartojami diuretikai gali dar labiau padidinti ličio koncentraciją ir AKF inhibitorių sukeltą toksinio jo poveikio padidėjimo riziką. Perindoprilio vartoti kartu su indapamidu ir ličio preparatais nerekomenduojama, tačiau jei AKF inhibitoriaus ir ličio kartu vartoti būtina, reikia atidžiai sekti pastarojo preparato koncentraciją kraujo plazmoje ir, jei reikia, keisti jo dozę (žr. 4.4 skyrių).
Vaistiniai preparatai, kurių vartojant kartu būtinas specialius atsargumas
Baklofenas
Baklofenas gali stiprinti antihipertenzinį poveikį. Gydymo metu būtina sekti kraujo spaudimą bei inkstų funkciją ir, jei reikia, koreguoti antihipertenzinio preparato dozę.
Nesteroidiniai sisteminio poveikio vaistiniai preparatai nuo uždegimo, didelės acetilsalicilo rūgšties dozės
Šie vaistiniai preparatai kai kuriems ligoniams gali sumažinti šlapimo ir natrio išsiskyrimą skatinantį bei antihipertenzinį poveikį. Dehidruotiems bei senyviems pacientams gali pasireikšti ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas. Tokiems pacientams reikia sunormalinti skysčių kiekį organizme ir stebėti inkstų funkciją.
Vaistiniai preparatai, kurių vartojant kartu reikalingos kai kurios atsargumo priemonės
Neuroleptikai, imipramino tipo (tricikliai) antidepresantai
Kartu su Prenewel vartojami minėti preparatai stiprina antihipertenzinį poveikį, didina ortostatinės hipotenzijos riziką.
Kortikosteroidai, tetrakozaktidas
Kortikosteroidai gali sulaikyti organizme natrį ir vandenį, todėl silpnėja antihipertenzinis poveikis.
Kitokie antihipertenziniai preparatai
Stiprėja kraujo spaudimą mažinantis perindoprilio ir indapamido poveikis.
Galima su perindopriliu siejama sąveika
Vaistiniai preparatai, kurių kartu vartoti nerekomenduojama
Kalį organizme sulaikantys diuretikai (spironolaktonas, triamterenas, įskaitant kompleksinius preparatus), kalio papildai, druskos pakaitalai, kuriuose yra kalio
AKF inhibitoriai mažina diuretikų sukeliamą kalio netekimą. Kalį organizme sulaikantys diuretikai (pvz., spironolaktonas, triamterenas, amiloridas), kalio papildai bei druskos pakaitalai, kuriuose yra kalio, gali labai padidinti kalio koncentraciją serume (dėl to ligonis gali net mirti). Jei perindoprilio reikia vartoti kartu su minėtais preparatais dėl dokumentuotos hipokaliemijos, tai reikia daryti atsargiai ir dažnai matuoti kalio koncentraciją serume bei daryti EKG.
Vaistiniai preparatai, kurių vartojant kartu reikalingos specialios atsargumo priemonės
Vaistiniai preparatai nuo cukrinio diabeto (insulinas, gliukozės koncentraciją kraujyje mažinantys sulfonamidai)
AKF inhibitoriai (kaptoprilis ir enalaprilis) gali stiprinti insulino ir geriamųjų gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių preparatų (sulfonkarbamidų) sukeliamą hipoglikeminį poveikį, kadangi gerėja gliukozės toleravimas ir mažėja insulino poreikis. Vis dėlto hipoglikemijos epizodai pasireiškia nedažnai.
Vaistiniai preparatai, kurių vartojant kartu būtinos kai kurios atsargumo priemonės
Anestetikai
AKF inhibitoriai gali stiprinti kraujo spaudimą mažinantį kai kurių anestetikų poveikį.
Alopurinolis, citostatikai, imunosupresantai, sisteminio poveikio kortikosteroidai, prokainamidas
Šių vaistinių preparatų vartojant kartu su AKF inhibitoriais, didėja leukopenijos rizika.
Diuretikai (tiazidai ir Henlės kilpoje veikiantys preparatai)
Ankstesnis gydymas didelėmis diuretikų dozėmis gali sukelti skysčio trūkumą organizme ir gydymo perindopriliu pradžioje hipotenzijos riziką.
Galima su indapamidu siejama sąveika
Vaistiniai preparatai, kurių kartu vartoti nerekomenduojama
Sultopridas
Didėja skilvelių aritmijos, ypač polimorfinės skilvelių paroksizminės tachikardijos, rizika (tokio nepageidaujamo poveikio atsiradimą skatina hipokaliemija) (žr. 4.4 skyrių).
Vaistiniai preparatai, kurių vartojant kartu būtinas specialius atsargumas
Polimorfinę paroksizminę skilvelinę tachikardiją sukeliantys preparatai
Kadangi kyla hipokaliemijos rizika, indapamido būtina atsargiai vartoti su polimorfinę paroksizminę skilvelinę tachikardiją sukeliančiais preparatais:
- IA klasės preparatais nuo širdies ritmo sutrikimo (chinidinu, hidrochinidinu, dizopiramidu);
- III klasės preparatais nuo širdies ritmo sutrikimo (amjodaronu, dofetilidu, ibutilidu, bretiliu, sotaloliu);
- kai kuriais neuroleptikais (chlorpromazinu, ciamemazinu, levomepromazinu, tioridazinu, trifluoperazinu),
- benzamidais (amisulpridu, sulpiridu, tiapridu),
- butirofenonais (droperidoliu, haloperidoliu),
- kitais neuroleptikais (pimozidu);
- kitokias vaistiniais preparatais, pvz., bepridiliu, cisapridu, difemaniliu, intraveniniu eritromicinu, halofantrinu, mizolastinu, moksifloksacinu, pentamidinu, sparfloksacinu, intraveniniu vinkaminu, metadonu, astemizolu, terfenadinu.
Rekomenduojama neleisti sumažėti kalio koncentracijai serume, koreguoti pasireiškusią hipokaliemiją ir, jei reikia, matuoti QT intervalą.
Kalio kiekį organizme mažinantys preparatai (į veną injekuojamas amfotericinas B, sisteminio poveikio gliukokortikoidai ir mineralokortikoidai, tetrakozaktidas, dirginančio poveikio vidurių laisvinamieji preparatai)
Didėja hipokaliemijos rizika (poveikis būna adityvus). Būtina matuoti ir, jei reikia, koreguoti kalio koncentraciją plazmoje. Ypač atsargiai būtina gydyti širdį veikiančių glikozidų vartojančius pacientus. Jei reikia, būtina vartoti nestimuliuojamojo poveikio vidurius paleidžiančių preparatų.
Širdį veikiantys glikozidai
Hipokaliemija gali stiprinti toksinį širdį veikiančių glikozidų poveikį. Būtina stebėti kalio koncentraciją plazmoje, EKG, ir, jei reikia, keisti gydymą.
Vaistiniai preparatai, kurių vartojant kartu būtinos kai kurios atsargumo priemonės
Metforminas
Dėl galimo diuretikų, ypač veikiančių Henlės kilpoje, sukelto funkcinio inkstų nepakankamumo vartojant metformino gali pasireikšti laktatacidozė. Jeigu vyrų kraujo plazmoje kreatinino koncentracija yra didesnė negu 15 mg/l (135 mikromoliai/l), moterų − 12 mg/l (110 mikromolių/l), metformino vartoti negalima.
Kontrastą sukeliantys preparatai, kuriuose yra jodo
Jeigu yra diuretikų sukelta dehidracija, didėja ūminio inkstų nepakankamumo rizika, ypač jei kartu vartojamos didelės kontrastą sukeliančių preparatų, kuriuose yra jodo, dozės. Prieš preparatų, kuriuose yra jodo, vartojimą būtina koreguoti skysčių kiekį organizme.
Kalcio druskos
Kadangi mažėja kalcio išsiskyrimas su šlapimu, kyla hiperkalcemijos rizika.
Ciklosporinas
Kreatinino koncentracija serume gali padidėti ir nepakitus ciklosporino kiekiui kraujyje net tuo atveju jei natrio ir vandens organizme netrūksta.
4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis
Prenewel nėštumo ir žindymo laikotarpiu vartoti draudžiama.
Prenewel nėštumo laikotarpiu vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Jeigu moteris gydymo metu planuoja pastoti arba pastoja, preparato vartojimą būtina kiek galima greičiau nutraukti ir vietoj jo pradėti vartoti kitokių vaistinių preparatų.
Žinoma, jog AKF inhibitoriai, ilgai vartojami paskutiniųjų 6 nėštumo mėnesių laikotarpiu, sukelia toksinį poveikį žmogaus vaisiui (silpnina inkstų funkciją, sukelia oligohidramnioną, lėtina kaukolės kaulėjimą) ir naujagimiui (sukelia inkstų nepakankamumą, hipotenziją, hiperkaliemiją) (žr. 5.3 skyrių).
Ilgalaikė tiazidų ekspozicija paskutinių trijų nėštumo mėnesių laikotarpiu gali sumažinti moters plazmos tūrį bei susilpninti gimdos ir placentos kraujotaką, todėl gali pasireikšti vaisiaus placentos išemija ir sulėtėti augimas. Be to, buvo retų atvejų, kai moters, vartojusios tiazidų likus nedaug laiko iki gimdymo, naujagimiui pasireiškė hipoglikemija ir trombocitopenija.
Reikia ultragarsu sekti moterų, Prenewel vartojusių po 3 nėštumo mėnesio, vaisiaus inkstų funkciją ir kaukolę.
Žindymo laikotarpis
Žindymo laikotarpiu Prenewel vartoti draudžiama.
Ar perindoprilio išsiskiria su moters pienu, nežinoma.
Indapamido išsiskiria į moters pieną. Indapamidas labai panašus į tiazidinius diuretikus, kurių vartojimas žindymo laikotarpiu yra susijęs su pieno išsiskyrimo sumažėjimu ar net išnykimu. Gali atsirasti padidėjęs jautrumas vaistiniams preparatams, kurie yra sulfamidų dariniai, hipokaliemija ir naujagimių gelta.
Kadangi krūtimi maitinamam kūdikiui abu preparatai gali sukelti sunkių nepageidaujamų reakcijų, atsižvelgiant į gydymo svarbą moteriai, būtina nuspręsti, ar nutraukti žindymą, ar šio vaistinio preparato vartojimą.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Perindoprilio, indapamido bei jų derinio poveikis
Ir kartu, ir atskirai vartojamos veikliosios medžiagos budrumo netrikdo, tačiau kai kuriems pacientams, ypač gydymo pradžioje arba kartu vartojantiems kitokių antihipertenzinių preparatų, gali atsirasti su kraujo spaudimo sumažėjimu susijusių reakcijų. Dėl minėto poveikio gebėjimas vairuoti arba valdyti mechanizmus gali sutrikti.
Perindoprilis slopina renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą bei mažina indapamido sukeliamą kalio netekimą. Klinikinių tyrimų metu hipokaliemija (kalio koncentracija serume < 3,4 mmol/l) atsirado 2% pacientų, vartojusių preparato, kuriame buvo 2 mg perindoprilio bei 0,625 mg indapamido, ir 4% ligonių, vartojusių preparato, kuriame buvo 4 mg perindoprilio bei 1,25 mg indapamido.
Vartojant perindoprilio ir indapamido derinio pastebėto nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip:
- labai dažni (³1/10);
- dažni (nuo ³1/100 iki <1/10);
- nedažni (nuo ³1/1 000 iki <1/100);
- reti (³1/10 000 iki <1/1,000);
- labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).
Tyrimai
- Kalio koncentracijos sumažėjimas ir ypač sunki hipokalemija kai kuriems rizikos grupės ligoniams (žr. 4.4 skyrių).
- Hiponatremija su hipovolemija, dehidracija ir ortostatine hipotenzija.
- Šlapimo rūgšties ir gliukozės koncentracijos padidėjimas gydymo metu.
- Nedidelis šlapalo koncentracijos kraujyje bei kreatinino koncentracijos serume padidėjimas, išnykstantis preparato vartojimą nutraukus. Toks poveikis dažnesnis, jei yra inksto arterijos stenozė arba jei arterinė hipertenzija gydoma diuretikais.
- Hiperkalemija (paprastai laikinai).
Reti
- Hiperkalcemija.
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
- Trombocitopenija, leukopenija, agranulocitozė, aplazinė anemija, hemolizinė anemija.
- AKF inhibitorių vartojusiems pacientams (dažniau tiems, kuriems buvo persodintas inkstas ar kurie buvo gydomi dialize) buvo anemijos atvejų (žr. 4.4 skyrių).
Nervų sistemos sutrikimai
Nedažni
- Galvos skausmas, astenija, galvos svaigimas, nuotaikos svyravimai ir (arba) miego sutrikimas, parestezija.
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Dažni
- Sausas kosulys, paprastai pasireiškiantis AKF inhibitorių vartojimo metu bei išnykstantis nutraukus gydymą. Reikia turėti omenyje, kad tokio simptomo priežastis gali būti jatrogeninė.
Virškinimo trakto sutrikimai
- Vidurių užkietėjimas, burnos džiūvimas, pykinimas, skausmas epigastriume, anoreksija, nemalonūs pojūčiai pilve, skonio pojūčio pokytis.
Labai reti
- Pankreatitas.
- Ligoniams, kurių kepenys pažeistos, gali pasireikšti hepatinė encefalopatija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
- Pacientams, linkusiems į alerginę ar astmai būdingą reakciją, gali pasireikšti padidėjusio jautrumo reakcija.
- Makulopapulinis išbėrimas, purpura, ūminės sisteminės raudonosios vilkligės pasunkėjimas.
- Odos išbėrimas.
Labai reti
- Angioneurozinė (Kvinkės) edema (žr. 4.4 skyrių).
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Nedažni
- Raumenų mėšlungis.
Kraujagyslių sutrikimai
Dažni
- Hipotenzija, įskaitant ortostatinę (žr. 4.4 skyrių).
Perdozavus labiausiai tikėtinas poveikis yra hipotenzija, kartu gali atsirasti pykinimas, vėmimas, raumenų mėšlungis, galvos svaigimas, apsnūdimas, konfūzija, oligurija, galinti dėl hipovolemijos pereiti į anuriją. Gali sutrikti elektrolitų ir skysčio pusiausvyra (pasireikšti hiponatremija ir hipokaliemija).
Gydymas. Reikia išplauti skrandį ir (arba) duoti gerti aktyvintosios anglies, sunormalinti skysčių ir elektrolitų kiekį. Jeigu labai sumažėja kraujo spaudimas, pacientą būtina guldyti ant nugaros, galvą nuleisti žemiau. Į veną reikia infuzuoti izotoninio natrio chlorido tirpalo arba kitaip didinti kraujo tūrį. Perindoprilatą iš organizmo galima pašalinti dialize (žr. 5.2 skyrių).
Farmakoterapinė grupė –AKF inhibitoriai kartu su diuretikais, ATC kodas – C09BA04
Prenewel yra kompleksinis vaistinis preparatas, kuriame yra angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriaus tert-butilamino perindoprilio ir diuretiko chlorosulfamoilo darinio indapamido. Farmakologinį jo poveikį lemia kiekviena veiklioji medžiaga bei jų derinio sukeliamas sinergetinis poveikis.
Farmakologinis veikimo būdas
Būdingas Prenewel
Vartojant Prenewel, abiejų veikliųjų medžiagų antihipertenzinis poveikis būna sinergetinis.
Būdingas perindopriliui
Perindoprilis yra angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF), kuris angiotenziną I paverčia kraujagysles sutraukiančia medžiaga angiotenzinu II, inhibitorius.
AKF užslopinus, kraujo plazmoje sumažėja angiotenzino II kiekis ir dėl to padidėja renino aktyvumas (dėl neigiamojo grįžtamojo ryšio slopinimo) bei sumažėja aldosterono sekrecija. Dėl minėto poveikio, preparatu gydant ilgai mažėja bendras periferinis pasipriešinimas (stipriausias poveikis būna raumenų ir inkstų kraujagyslėms), o druskų ir vandens kaupimosi bei refleksinės tachikardijos nepasireiškia.
Kadangi AKF ardo bradikininą, šį fermentą užslopinus, padidėja lokalios ir kraujotakos kalikreino ir kininų sistemos aktyvumas (dėl to aktyvinama prostaglandinų sistema). Įmanoma, jog šiuo veikimo būdu sukeliamas poveikis gali prisidėti prie AKF inhibitorių sukeliamo kraujo spaudimo mažėjimo ir būti svarbūs tam tikro nepageidaujamo poveikio (pvz., kosulio) pasireiškimui.
Antihipertenzinis perindoprilio poveikis atsiranda ir pacientams, kurių organizme renino koncentracija maža ar normali.
Perindoprilis veikia per veiklų metabolitą perindoprilatą. Kiti metabolitai yra neaktyvūs.
Perindoprilis lengvina širdies darbą, nes pasireiškia toliau išvardytas poveikis.
- išplėsdamas venas (galbūt dėl prostaglandinų metabolizmo pokyčio), mažina širdies prieškrūvį.
- silpnindamas bendrą periferinį pasipriešinimą mažina širdies pokrūvį.
Toliau išvardytas tyrimų su širdies nepakankamumu sergančiais ligoniais metu nustatytas poveikis.
- Mažėja kairiojo bei dešiniojo skilvelio prisipildymo tūris.
- Mažėja bendras periferinių kraujagyslių pasipriešinimas.
- Didėja širdies išstumiamas kraujo tūris bei gerėja širdies indeksas.
- Gerėja sritinė raumenų kraujotaka.
Be to, pagerėja ir fizinio krūvio testo rezultatai.
Būdingas indapamidui
Indapamidas yra sulfamidų darinys, kuriame yra indolo žiedas. Farmakologinis jo poveikis panašus į tiazidinių diuretikų. Indapamidas slopina natrio reabsorbciją žieviniame inkstų sluoksnyje, kuriame vyksta praskiedimas. Jis didina natrio ir chlorido išskyrimą su šlapimu (kiek mažiau - kalio bei magnio), todėl išsiskiria daugiau šlapimo ir pasireiškia antihipertenzinis poveikis.
Antihipertenzinis poveikis
Būdingas Prenewel
Šis vaistinis preparatas hipertenzija sergantiems ligoniams mažina ir sistolinį, ir diastolinį kraujo spaudimą. Poveikis nepriklauso nuo amžiaus, bet priklauso nuo dozės dydžio ir pasireiškia tiek gulint, tiek stovint. Vienkartinės dozės antihipertenzinis poveikis trunka 24 valandas. Kraujo spaudimas kontrolė pasireiškia greičiau nei per mėnesį, tachifilaksijos nebūna. Vartojimą nutraukus, atoveiksmio hipertenzijos nebūna. Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad kartu vartojant perindoprilio ir indapamido, poveikis būna sinergetinis, palyginti su atskirai vartojamų veikliųjų medžiagų poveikiu.
Mažų perindoprilio ir indapamido dozių poveikis kardiovaskuliniam ligotumui ir mirštamumui netirtas.
Daugiacentrio atsitiktinių imčių tyrimo, atlikto dvigubai aklu būdu aktyvioje kontrolėje (PICXEL) metu lygintas perindoprilio ir indapamido derinio bei vien enalaprilio poveikis echokardiografiniams kairiojo skilvelio hipertrofijos (KSH) rodmenims.
PICXEL tyrimo metu hipertenzija sirgę pacientai, kuriems buvo KSH (kairiojo skilvelio masės indeksas (KSMI) didesnis kaip 120 g/m2 vyrams ir didesnis nei 100 g/m2 moterims), atsitiktinai parinkus vienerius metus kartą per parą vartojo 2 mg perindoprilio ir 0,625 mg indapamido arba 10 mg enalaprilio. Dozė buvo koreguojama atsižvelgiant į kraujo spaudimo kontrolę (didžiausia kartą per parą vartojamo perindoprilio dozė buvo 8 mg, indapamido - 2,5 mg, enalaprilio – 40 mg). Tik 34% ligonių tyrimo pabaigoje vis dar vartojo 2 mg perindoprilio ir 0,625 mg indapamido (10 mg enalaprilio dozę vartojo 20% pacientų).
Gydymo pabaigoje KSMI reikšmingai labiau sumažėjo perindoprilio ir indapamido vartojusiems ligoniams (-10,1 g/m²) nei enalaprilio vartojusiems pacientams (-1,1 g/m²) visoje į atsitiktines grupes suskirstytų žmonių populiacijoje. KSMI skirtumas tarp grupių buvo -8,3 (95% PI (-11,5;-5.0), p < 0,0001).
Geresnis poveikis KSMI pasireiškė vartojant didesnę perindoprilio ir indapamido dozę, nei Prelectal ir BiPrelectal.
Poveikis kraujo spaudimui buvo stipresnis perindoprilio ir indapamido vartojusių pacientų grupėje. Sistolinio kraujo spaudimo skirtumo vidurkis (vertinant visą į atsitiktinai į grupes suskirstytų žmonių populiaciją) buvo -5,8 mmHg (95% PI (-7,9; -3,7), p < 0,0001), diastolinio kraujo spaudimo skirtumo vidurkis buvo -2,3 mmHg (95% PI (-3,6,-0,9), p=0,0004).
Būdingas perindopriliui
Perindoprilis yra veiksmingas gydant įvairaus sunkumo (lengvą, vidutinio sunkumo bei sunkią) hipertenziją. Sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas mažėja ir stovint, ir gulint. Stipriausias antihipertenzinis vienkartinės dozės poveikis būna po preparato pavartojimo praėjus 4–6 valandoms, poveikis trunka 24 valandas. Net po 24 valandų AKF slopinimas būna 80% maksimalaus poveikio. Tiems ligoniams, kurie į gydymą reaguoja, kraujo spaudimo kontrolė pasireiškia po mėnesio ir išlieka neatsirandant tachifilaksijai.
Nutraukus perindoprilio vartojimą, atoveiksmio hipertenzijos nebūna.
Perindoprilis plečia kraujagysles, atkuria pagrindinių arterijų elastingumą, koreguoja histologinius ir morfologinius pasipriešinimo kraujagyslių pokyčius bei mažina kairiojo skilvelio hipertrofiją. Jei reikia, papildomą sinergetinį poveikį galima sukelti vartojant tiazidinio diuretiko.
Jeigu angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriaus vartojama kartu su tiazidiniu diuretiku, hipokalemijos pavojus būna mažesnis, nei vartojant vien diuretiko.
Būdingas indapamidui
Jei vartojama tik indapamido, antihipertenzinis poveikis trunka 24 valandas. Toks poveikis pasireiškia net vartojant dozes, sukeliančias minimalų diurezinį poveikį.
Antihipertenzinis indapamido poveikis yra proporcingas arterijų sienelių elastingumo pagerėjimui bei bendro ir periferinio arteriolių pasipriešinimo sumažėjimui. Indapamidas mažina kairiojo širdies skilvelio hipertrofiją.
Didinant tiazidinių arba į juos panašių diuretikų dozę daugiau, nei rekomenduojama, antihipertenzinio poveikio stiprumas nekinta, o nepageidaujamas poveikis toliau stiprėja, todėl, jeigu gydymas neveiksmingas, šių preparatų dozę didinti draudžiama.
Be to, vertinant trumpalaikį, vidutinės trukmės arba ilgalaikį indapamido poveikį hipertenzija sergantiems pacientams, nustatyta, kad:
- nebūna poveikio lipidų (trigliceridų, MTL bei DTL cholesterolio) metabolizmui;
- nebūna poveikio angliavandenių metabolizmui (net cukriniu diabetu sergantiems hipertonikams).
Farmakokinetinės Prenewel savybės
Kartu vartojant perindoprilio ir indapamido, jų farmakokinetika nekinta, palyginti su atskirai vartojamų veikliųjų medžiagų poveikiu.
Farmakokinetinės perindoprilio savybės
Išgertas perindoprilis absorbuojamas greitai. Didžiausia koncentracija plazmoje atsiranda per vieną valandą. Pusinės eliminacijos laikas yra 1 valanda.
Perindoprilis yra provaistas. 27% išgertos perindoprilio dozės patenka į kraujotaką veikliojo metabolito perindoprilato pavidalu. Be perindoprilato, susidaro dar 5 neaktyvūs metabolitai. Didžiausia perindoprilato koncentracija plazmoje atsiranda per 3–4 valandas.
Maistas slopina perindoprilio virtimą perindoprilatu, taigi ir biologinį perindoprilio prieinamumą, todėl tert-butilamino perindoprilio reikia gerti kartą per parą ryte prieš valgį.
Nustatyta linijinė priklausomybė tarp perindoprilio dozės bei ekspozicijos plazmoje.
Laisvo perindoprilato pasiskirstymo tūris yra maždaug 0,2 l/kg kūno svorio. Prie plazmos baltymų (daugiausia prie angiotenziną konvertuojančio fermento) jungiasi maždaug 20% perindoprilato, tačiau tai priklauso nuo koncentracijos.
Perindoprilatas išskiriamas su šlapimu, galutinis laisvosios frakcijos pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 17 valandų, o pusiausvyrinė apykaita nusistovi per 4 dienas.
Perindoprilato eliminacija iš senyvų bei širdies ar inkstų funkcijos nepakankamumu sergančių pacientų organizmo būna lėtesnė. Jei yra inkstų funkcijos sutrikimas, dozę rekomenduojama koreguoti atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą (kreatinino klirensą).
Perindoprilato dializės klirensas yra 70 ml/min.
Pacientų, sergančių kepenų ciroze, organizme perindoprilio kinetika pakinta: pradinės medžiagos kepenų klirensas sumažėja perpus. Nepaisant to, susidarančio perindoprilato kiekis nekinta, todėl dozės koreguoti nereikia (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).
Farmakokinetinės indapamido savybės
Indapamidas greitai ir visiškai absorbuojamas iš virškinimo trakto.
Didžiausia koncentracija plazmoje atsiranda praėjus maždaug valandai po vaistinio preparato išgėrimo. Prie plazmos baltymų jungiasi 79% preparato.
Pusinės eliminacijos laikas yra 14–24 valandos (vidutiniškai 18 valandų). Vartojant kartotines dozes, preparato nesikaupia. Iš organizmo indapamidas daugiausia išskiriamas su šlapimu (70% dozės) bei išmatomis (22% dozės) neveiklių metabolitų pavidalu.
Jei yra inkstų funkcijos sutrikimas, indapamido farmakokinetika nekinta.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Toksinis perindoprilio ir indapamido derinio poveikis yra šiek tiek stipresnis nei kiekvienos veikliosios medžiagos atskirai. Duomenų apie toksinio šių medžiagų derinio poveikio žiurkių inkstams sustiprėjimą negauta, tačiau pasireiškė toksinis poveikis šunų virškinimo traktui, be to, toksinis poveikis vaikingoms patelėms buvo stipresnis nei sukeliamas vien perindoprilio.
Vis dėlto nepageidaujamą poveikį sukėlė tokios dozės, kurios labai viršijo žmonėms skiriamą gydomąją dozę.
Atskirai atliktų ikiklinikinių perindoprilio ir indapamido tyrimų metu duomenų apie genotoksinį, kancerogeninį ir teratogeninį poveikį negauta.
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Mikrokristalinė celiuliozė
Laktozės monohidratas
Natrio vandenilio karbonatas
Koloidinis silicio dioksidas, bevandenis
Magnio stearatas
Duomenys nebūtini.
2 metai
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės. Laikyti žemesnėje kaip 30 °C temperatūroje.
PVC/PE/PVDC/Al lizdinės plokštelės.
Kartono dėžutėje yra 14, 20, 28, 30, 50, 56, 60, 90 arba 100 tablečių.
OPA/Al/PVC/Al lizdinės plokštelės.
Kartono dėžutėje yra 14, 20, 28, 30, 50, 56, 60, 90 arba 100 tablečių.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti
Specialių reikalavimų nėra.
7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS
Krka Polska Sp. z o.o.,
Ul. Równoległa 5, 02-235 Warszava,
Lenkija
8. RINKODAROS TEISĖS NUMERIS (-IAI)
N14 - LT/1/07/0922/010
N20 - LT/1/07/0922/011
N28 - LT/1/07/0922/012
N30 - LT/1/07/0922/013
N50 - LT/1/07/0922/014
N56 - LT/1/07/0922/015
N60 - LT/1/07/0922/016
N90 - LT/1/07/0922/017
N100 - LT/1/07/0922/018
9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA
2007-11-30
2007-11-30
Naujausia vaistinio preparato charakteristikų santraukos redakcija pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/
Vienoje tabletėje yra 4 mgtert-butilamino perindoprilio (atitinka 3,34 mg perindoprilio) ir 1,25 mg indapamido.
Vaistinis preparatas skirtas vartoti per burną.
Siekiant individualizuoti rekomenduojamą veiksmingą dozę, jei įmanoma, pradžioje kiekvienos veikliosios medžiagos dozę reikia nustatyti atskirai.
Įprastinė dozė yra viena Prenewel 4 mg/1,25 mg tabletė. Ją reikia gerti kartą per parą, geriausia ryte, prieš valgį.